Pastarosiomis dienomis Ukraina akivaizdžiai pasijuto užtikrinčiau ir vis dėlto stojo į karą su Rusija. Tiksliau į eilinę „šokoladinę“ Rusijos Federacijos ataką atsakė „šokoladine“ kontrataka.
Anksčiau mes kentėjome ir bandėme užsistoti Rusijos įžeistą mūsų sūrį, kurį uždrausta įvežti į Rusijos teritoriją, savo alų, savo mėsą ir savo vamzdžius. O dabar sutelkusi ryžtą Ukraina staiga atsakė tuo pačiu, uždraudusi importuoti kelių Rusijos konditerijos fabrikų produkciją. Dabar Rusijoje nėra ukrainietiško šokolado, o Ukrainoje – rusiško. Kas ant ko mūsų politinėje erdvėje nelotų, kažkas šalyje vis dėlto keičiasi. Šalis mokosi gerbti save.
Dėl Krymo okupacijos laikinoji Ukrainos valdžia laikosi pakankamai tvirtai, o tai negali nejaudinti Putino ir Kremliaus. Šis tvirtumas, be abejo, paaiškinamas ne tik didelės dalies Ukrainos piliečių dalies ryžtingumu, bet ir JAV bei ES parama. Išorinis pasaulis sutinka, kad Krymas – tai Rusijos okupuota Ukrainos dalis. Nepaisant to, kad Vladimiras Putinas nuolat demonstruoja, kad išorinio pasaulio nuomonė jį ne itin domina, tai turės pakankamai rimtų pasekmių okupuotam pusiasaliui.
Ukrainos tarptautinės oro linijos (MAU) jau išbraukė Krymo sostinės Simferopolio oro uostą iš savo maršrutų sąrašo. Dabar ten skraido tik Rusijos aviakompanijos. Krymo gyventojai neramiai laukia vasaros – kurortinio sezono pradžios. Rusijos premjeras Medvedevas neseniai atvykęs į Krymą pažadėjo per dieną po 33 lėktuvus, pilnus Rusijos atostogautojų.
Kremliaus spaudžiamos Rusijos oro linijų bendrovės žymiai sumažino bilietų kainas į Krymą. Manau, kad tuojau tuojau Rusijos oligarchai gaus Kremliaus nurodymą pirkti savo darbuotojams kelialapius į Krymo sanatorijas ir pensionatus. Kremliui juk iš kažkur reikės paimti tuos 8 mln. šį sezoną pažadėtų atostogautojų.
Užsieniečių Kryme dabar nebus. Naujas Ukrainos parlamento priimtas įstatymas okupuotų teritorijų draudžia įvažiuoti į jas be Ukrainos valdžios leidimo. O Krymo valdžia neįsileis užsieniečių be Rusijos vizų. Ukrainiečiai ten dabar taip pat nevažiuos. O jei rusai nuspręs palaikyti Krymo viešbučius ir kurortus, tai kas tada atostogaus ką tik pastatytame superkurorte Sočyje prie tos pačios Juodosios jūros?
Tačiau kurortinis sezonas Kryme – vos kiek ilgesnis nei trys mėnesiai. O kas po to? Krymas gamina vyną, šampaną ir augina kažkiek vaisių. Visa tai dabar bus galima vežti tik į Rusiją, kurioje tokios produkcijos pakanka ir savos. Putinui teks imti pavyzdį iš Europos ir primokėti Krymo ūkininkams bei vyndariams, kad šie nieko nesėtų ir sumažintų vyno, šampano ir kitų alkoholinių gėrimų gamybą.
Manau, kad visos metinės Krymo išlaikymo kainos Rusijoje dar nesuskaičiavo, tačiau, sprendžiant iš visko, Rusija jau bijo šio „pirkinio“ poveikio biudžetui. Todėl daugelį savo finansinių pažadų krymiečiams Rusija jau „pamiršo“. O vietinė valdžia kol kas tyliai panikuoja, ieškodama ir prašinėdama kapeikos stabilumui palaikyti. Tačiau nesėkmingai. Antraip kodėl gi dabar streikuotų Krymo troleibusų ir tramvajų vairuotojai, kurie atsisako maitintis vien „Rusijos idėja“ ir reikalauja neišmokėtų atlyginimų.
Jei pasiskelbusioji Krymo valdžia manęs paklaustų, kaip Krymui toliau gyventi, kaip užsidirbi pragyvenimui, aš vienareikšmiškai atsakyčiau: reikia sukurti draustinį. Kažką panašaus į Disneilendą, tik žymiai didesnio ir egzotiškesnio.
Krymas per pastaruosius dvidešimt su trupučiu metų garsėjo meile viskam, kas sovietiška. Iš esmės Krymas taip ir liko sovietinis. Išties įspūdingos gamtos fone itin neįprastai atrodo pietinėje pusiasalio pakrantėje su jaudinančiu švelnumu išsaugoti sovietiniai paminklai, įskaitant ir mano mėgstamiausią – paminklą Leninui Koreize, netoli Jaltos. Didžiulis Leninas ten stovi ant kalno priešais jūrą ir griežtai žiūri į Turkijos pusę.
Kartais pagalvoju, kad Rusija okupavo Krymą tam, kad „svobodininkai“ ir kitos organizuotos „vandalų“ grupės negalėtų nugriauti ar sunaikinti sovietinių Krymo monumentų ir atminimo ženklų, kaip jie tai sau leido Vidurio ir Rytų Ukrainoje ir netgi Kijeve.
Taigi vienintele įmanoma išeitimi iš susidariusios sudėtingos ekonominės Krymo padėties aš įvardinčiau Sovietinio Gyvenimo Parko sukūrimą visoje jo teritorijoje. Kažkas tarp Disneilendo ir Juros periodo parko. O turint galvoje, kad daugelyje savo interviu Vladimiras Putinas sakė ir tebesako, kad Sovietų Sąjungos griūtį jis laiko savo asmenine drama, tokį 27 tūkst. kvadratinių kilometrų parką galima drąsiai pavadinti „Putinlendu“.
Kai šalys, pripažinusios Krymo okupaciją legitimia, sužinos apie tokį pramogų parką, matyt iš šių šalių pasipils didžiulis turistų srautas. Ir gyvenimas Kryme ims virti. Pradės veikti korėjiečių kalbos kursai gidams-vertėjams, kurie aptarnaus pasiuntinius iš broliškosios Šiaurės Korėjos. Papildomas darbo vietas kurs turistų grupės iš Venesuelos ir dar keleto šalių. Kitaip tariant, viskas bus gerai. Gerai, įdomiai ir neilgai.
A. Kurkovas – labiausiai į užsienio kalbas verčiamas Ukrainos rašytojas ir kinematografininkas.
