„Foreign Policy“ žurnalistas sako, kad vienas iš mitų – dešimtmečius grindžiama Kremliaus propaganda apie esą priešiškai nusiteikusią Ukrainą.
Nepaisant tokio Kremliaus naratyvo, vykdytos karinės operacijos Kursko srityje metu nesulaukta vieningos visuomenės reakcijos. Pavyzdžiui, neatsirado daug savanorių, kurie norėtų tapti Rusijos kariuomenės dalimi ir ginti savo šalį.
„Rusijos karišikiams už sudarytą kontraktą siūlomos absurdiškai didelės premijos, kurios viršija vidutinį metinį rusų atlyginimą. Kitu atveju savanorių apskritai nebūtų.
Jokios emocingos kalbos nesuvienijo rusų, kad šie eitų ginti savo tėvynės, Kremlius net neįsakė skelbti visuotinės mobilizacijos, skirtos atremti puolimui. Tuo metu vienas pagrindinių Rusijos vyriausybės atstovų Dmitrijus Peskovas net nesivargino baigti savo atostogų“, – rašo „Foreign Policy“.
Tad šiuo atveju, kaip teigiama publikacijoje, visuomenė susivienijo ne prieš Kyjivo tariamus „nacius“, o prieš savo šalies valdžią. Štai Kursko srities gyventojai, įskaitant ir savanorių motinas, reikalavo valdžios atstovų sugrąžinti savo sūnus iš karo zonų. „Kitas mitas – tai sukurtas V. Putino, kaip autoritarinio lyderio, kuris savo valdymą grindžia jėga, įsakymais ir pažadais, kad Rusija taptų didi, įvaizdis.
Akivaizdus nesugebėjimas apsaugoti savo šalies sienų daro V. Putiną, kuris grindė savo valdymą su prarastos Rusijos imperijos atkūrimu, silpnu“, – pastebima leidinyje. Trečiasis išryškėjęs mitas – Kremliaus pasakojimas apie karo eskalavimą – esą nuo karo baigties priklauso ir visos Rusijos egzistavimas.
Tačiau, Kursko srityje įsiveržus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kaip teigiama leidinyje, Rusijos Federacija nesikreipė į savo sąjungininkes ir neprašė pagalbos, nors tai ir turėjo padaryti, kadangi pagal Kremlaius naratyvą tuo metu esą iškilo egzistencinė grėsmė Rusijai.
„Dar 2016 m. V. Putinas liūdnai pripažino, kad Rusijos sienos niekur nesibaigia. Tačiau šiandien paaiškėjo, kad jos taip pat neprasideda jokiame konkrečiame taške.
Negana to, kol kas visi V. Putino grasinimai, įskaitant ir dėl branduolinio ginklo panaudojimo, pasirodė esą tušti – net ikroji Rusijos siena, regis, nėra „raudonoji linija“.
Taigi dar vienas mitas, kurį išryškino situacija Kurska, yra Vakarų eskalacijos ir raudonųjų linijų teorija, dėl kurios Rusija atrodo daug sitpresnė ir ryžtingesnė, nei yra iš tikrųjų“, – pabrėžiama „Foreign Policy“ leidinyje.
ir po to vėl bandys susitaikyt su vakarais kad galėtų jachtose barškint kekšes