Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Vakarų Ukrainos gyventojai beveik vienbalsiai pasisako už Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą, dažniausiai pirmuoju argumentu įvardija gerėsiančias gyvenimo sąlygas ir bevizį režimą su Europa.
Tačiau politologai ir gyventojai supranta, kad Ukrainai reikia rinktis: ar pasirašyti Laisvos prekybos sutartį su ES, ar, stengiantis išsaugoti nepašlijusius ekonominius santykius su Maskva, šlietis prie Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos Muitų sąjungos.
„Didelis pliusas, kad ukrainiečiai galės laisvai judėti, mokytis ten, kur jie pageidauja. Nedarbas Ukrainoje didelis. Atsivers darbo rinkos, bet visi suprantame, kad sutartis yra tik mažas žingsnelis į ES“, – teigia politologas Tarasas Vozniakas.
Pasak politologo, Ukraina nėra skurdi šalis, dalis įmonių jau seniai dirba Europos rinkose, perka gamyklas, nors su Rusija prekybos ryšiai taip pat dar gan stiprūs. Ukraina dėl Eurazijos Muitų sąjungos yra pasirašiusi ketinimų protokolą, o vienu metu priklausyti kelioms sąjungoms, pasak politologo, vargu ar pavyks.
„Ukrainos ekonomika Europos rinkose auga vis sparčiau. Iširus Sovietų sąjungai, Ukrainos prekybos apyvarta su pokomunistinėmis šalimis siekė 80 procentų. Dabar mūsų šalyje pusė pagamintos produkcijos keliauja į Europą. Nemanau, kad Ukrainai pavyks sėdėti ant dviejų kėdžių. Bet bandyti išlaikyti šiokius tokius santykius su Rusija reikia“, – tikina T. Vozniakas.
Šią savaitę Rusija paskelbė suteiksianti dar vieną paskolą Ukrainai ir pažadėjo sumažinti dujų kainą. Tuo metu Ukrainos Komunistų partija dėl šalies integracijos į ES reikalauja referendumo. O Kijeve apsilankęs eurokomisaras Štefanas Fule gavo pažadą, kad per porą savaičių Aukščiausioji rada priims įstatymų pakeitimus, leisiančius opozicijos lyderei Julijai Tymošenko išvykti gydytis į Vokietiją.
