Ukrainos milicija rytiniame Donecko mieste suėmė keturis asmenis, kaltinamus kursčius susirėmimus tarp priešiškoms stovykloms priklausančių demonstrantų, per kuriuos žuvo mažiausiai vienas žmogus, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministras.
Tas smurto prasiveržimas buvo didžiausias Ukrainoje po prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo praeitą mėnesį.
Per neramumus Donecke, kuris yra rusakalbių dominuojamo rytinio pramoninio Ukrainos regiono širdyje, naująją Kijevo vyriausybę palaikęs 22 metų vyras buvo mirtinai subadytas, įsiplieskus grumtynėms tarp palaikančiųjų šalies integraciją su Europa ir prorusiškų aktyvistų. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad žuvusiųjų galėjo būti net trys.
Dar 29 sužeistieji buvo hospitalizuoti.
Dešinioji partija „Svoboda“ („Laisvė“), nusistačiusi prieš Rusijos politiką ir jos pajėgų invaziją Kryme, nurodė, kad Donecke žuvęs vyras buvo vienas iš jos aktyvistų.
Žurnalistai matė, kaip prorusiški demonstrantai mėtė kiaušinius, dūminius užtaisus ir kitokiu daiktus, po to prasiveržė pro milicijos užtvarą ir mušė savo priešininkus lazdomis. Prorusiškų protestų organizatoriai teigė, kad jų šalininkai taip pat buvo užpulti.
„Naktį išaiškinti ir sulaikyti pirmieji keturi iš organizavusių ir pradėjusių aukų pareikalavusias masines muštynes po mitingo Donecke, – vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas rašė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. – Vykdomas tyrimas. Sprendžiant iš naktinio tyrimo pirminės medžiagos, šie sulaikymai – tik pradžia. Pastangos paveikti peliais ginkluotus banditus liberalia retorika nebus taikomos.“
Penktadienio rytą milijoną gyventojų turinčiame Donecke padėtis buvo rami.
Ukrainos pareigūnai kaltina Maskvą palaikant prorusiškas grupuotes Donecko regione, pasisakančias už jo prisijungimą prie Rusijos, taip pat siunčiant kovotojus kitapus sienos.
10 val. 51 min. Rusijos centrinio banko tinklalapis patyrė kibernetinę ataką
Kompiuteriniai įsilaužėliai penktadienį sugadino Rusijos centrinio banko tinklalapį prieš šios institucijos posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl valiutų kursų, pranešė pareigūnai.
„Centrinio banko tinklalapis susiduria su problemomis dėl įsilaužėlių atakos“, – sakoma Rusijos banko pranešime.
Tinklalapis www.cbr.ru liovėsi veikęs penktadienio rytą, o bankas nurodė mėginantis pašalinti šį gedimą.
Daugelis tikisi, kad centrinis bankas nepakeis valiutų kursų, kurie buvo pakoreguoti prieš dvi savaites, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, jog Rusija turi teisę pasiųsti savo pajėgas į Ukrainą. Po to pareiškimo staigiai nusmuko rublio kursas ir Rusijos vertybinių popierių kainos.
Kremliaus tinklalapis www.kremlin.ru taip pat susidūrė su problemomis penktadienį, tačiau prezidentūros spaudos tarnyba teigė, jog tai tėra „techninis gedimas“, kuris veikiausiai greitai bus pašalintas.
09 val. 43 min. Ukrainiečiai neatsisako Krymo: mes vis dar tikime
Prorusiškai Krymo vyriausybei stengiantis paskubomis prijungti šį regioną prie Rusijos, žmonės likusioje Ukrainos dalyje žada nesėdėti rankų sudėję, kai Maskva ruošiasi atsiriekti dalį jų šalies.
Daugelis visuomenės narių – pradedant garsenybėmis, baigiant ultradešiniaisiais judėjimais ir vietos etninėmis mažumomis – pasisakė prieš sekmadienį planuojamą surengti referendumą, kuriame Krymo gyventojai galės nuspręsti, ar jų regionas turi tapti Rusijos teritorija.
Pastarąją savaitę visos didžiosios Ukrainos televizijos beveik kas valandą transliuodavo vaizdo įrašą, kuriame garsūs televizijos laidų vedėjai ukrainiečių ir rusų kalbomis ragino išsaugoti šalies vienybę ir teritorinį vientisumą.
„Dieve, apsaugok mūsų žmones nuo griuvėsių! – trumpame vaizdo pranešime sako privačios televizijos „1 plius 1“ žurnalistė Natalija Mosijčiuk. – Mes vis dar tikime, kad šią vasarą visi važiuos į Krymą; kad jis bus draugiškas ir ramus.“
Maskva savo veiksmus Ukrainoje iš dalies argumentuoja būtinybe apsaugoti rusakalbius kaimyninės šalies rytuose ir pietuose, įskaitant Krymą, kur jie sudaro didelę arba didžiąją gyventojų dalį.
Tačiau televizijos „Novyj kanala“ žurnalistei Mašai Jefrosininai, gimusiai ir užaugusiai rytų Kryme, kalba atrodo prastas pateisinimas karinei intervencijai.
„Taip, krymiečiai niekada nekalbėjo ukrainietiškai. Tačiau tai man netrukdė 15 metų bendrauti su jumis, mano žiūrovai, savo gimtąja rusų kalba“, – ji sakė tame vaizdo pranešime.
Ugningo būdo dainininkė ir aktyvistė Ruslana, išgarsėjusi 2004 metais, kai laimėjo „Eurovizijos“ dainų konkursą, o neseniai buvo apdovanota už drąsą JAV pirmosios ponios Michelle Obamos (Mišel Obamos), taip pat pasisakė už nedalomą Ukrainą, smerkdama Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką.
„Putinas skaldo ukrainiečių šeimas“, – sakė ji.
Kol garsenybės ragina išsaugoti vienybę, ultradešinieji judėjimai, tokie kaip „Pravyj sektor“ („Teisusis“ arba „Dešinysis sektorius“), sako esantys pasirengę ginklu ginti Krymą, kurį dabar faktiškai kontroliuoja Rusijos pajėgos.
„Esame pasiruošę ginti Krymą“, – sakė „Pravyj sektor“ aktyvistas Heorhijus Spasas.
„Mūsų lyderiai palieka Krymą likimo valiai. Tegul jie atidaro ginklų saugyklas – ir mes viską išspręsime patys“, – pridūrė Ukrainos armijoje tarnavęs jaunuolis, sakantis, kad yra pasiruošęs bet kada vykti į frontą.
Krymas buvo perduotas administruoti Ukrainai kaip „dovana“, įteikta 1954 metais tuomečio Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos Chruščiovo. Per pastaruosius 60 metų žmonių sąmonėje nedaug išteklių turintis Krymas tapo neatsiejama Ukrainos dalimi.
„Visuomet reikšminga, kai kas nors atima dalį tavo šalies, – pažymėjo politikos analitikas Volodymyras Fesenka. – Teritorijos netektis visuomet yra skausminga trauma – įžeidimas bet kuriai šaliai.“
Naujoji provakarietiška Kijevo vyriausybė tvirtino, kad Krymas „buvo, yra ir bus Ukrainos dalis“.
Tačiau menkas atsakas į Rusijos įvykdytą užgrobimą daugeliui ukrainiečių kursto nerimą, kad tas strategiškai svarbus pusiasalis bus tiesiog grąžintas Rusijai ir kad tas konfliktas gali dar labiau išsiplėsti.
„Rusai nesustos Kryme – jie pasiruošę eiti į rytų Ukrainą, o tuomet – į Kijevą“, – perspėjo 35 metų architektas Maksimas Kučeris.
„Europos Sąjunga ir JAV nenori nieko daryti Kryme – turime patys su jais kovoti“, – pridūrė jis, atkartodamas H.Spaso poziciją.
Kryme gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, todėl daugelis prognozuoja, jog referendumo, kurį Kijevo vyriausybė ir pasaulio galybės laiko neteisėtu, rezultatai bus palankūs Maskvai.
Krymo politikos ir sociologijos tyrimų instituto atlikta apklausa, kurios rezultatai pateikiame referendumui skirtame prorusiškame portale, nurodoma, kad 77 proc. gyventojų planuoja balsuoti už prisijungimą prie Rusijos.
Tuo tarpu Kijeve įsikūręs Demokratinių iniciatyvų fondas nustatė, kad tokių yra tik 41 procentas.
„Jaunimas nenori jungtis su Rusija“, – sakė to fondo įkūrėja Iryna Bekeškina.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
