BBC paaiškina, kaip atrodys Ukrainos stojimo į ES procesas ir ko galima tikėtis iš Rusijos.
Kas yra ES?
ES yra ekonominė ir politinė sąjunga, jungianti 27 valstybes. Joje prekės, paslaugos ir pinigai gali laisvai judėti tarp valstybių narių. ES piliečiai gali gyventi ir dirbti bet kurioje Sąjungos šalyje.
Joje veikia bendra Europos valiuta – euras – kurį naudoja daugiau 340 mln. žmonių 19-oje valstybių. Narės taiko tuos pačius standartus tokiose srityse kaip maisto sauga, žemės ūkis ir darbuotojų teisės.
Kodėl Ukraina nori prisijungti?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paraišką ES narystei pateikė praėjus penkioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į nepriklausimą Ukrainą. Jis paprašė prie Bendrijos prisijungti iš karto.
Įstojimas į ES Ukrainai turėtų finansinių privalumų. Tačiau pagrindinis Ukrainos motyvas nėra ekonominis, teigia dr. Zachas Paikinas iš ekspertų grupės „Centre of European Policy Studies“:
„Narystė ES įtvirtintų Ukrainos kaip nepriklausomos ir savarankiškos Europos valstybės statusą, – sakė jis. – Ji nebebūtų tik Rusijos pasaulio dalis.“
Kaip reagavo Rusija?
Nors invaziją į Ukrainą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priešinasi Ukrainos negęstančiam norui prisijungti prie NATO, jis tvirtina, kad neprieštarautų, jeigu ji prisijungtų prie ES.
Tačiau Kremlius pareiškė, kad šiai paraiškai skirs „didesnį dėmesį“, kadangi ES svarsto įsteigti savo gynybos pajėgas.
„Diskutuojama apie karinius, gynybinius ir saugumo komponentus, – teigiama Kremliaus pranešime. – Mes, žinoma, viską atidžiai stebime.“
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis perspėjo, kad Rusija gali keršyti dėl šio prašymo.
„Aišku, mums reikia tikėtis dar didesnio priešiško Rusijos aktyvumo, – sakė jis. – Ir ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš kitas Europos šalis.“
Kaip valstybės prisijungia prie ES?
Pirmiausia, Europos Komisija įvertina, ar šalis yra tinkama. Čia atsižvelgiama į tai, ar ji turi stabilią ir demokratišką valdžios sistemą, gerbia žmogaus teises ir turi laisvosios rinkos ekonomiką.
Kad valstybė galėtų tapti kandidate, ji turi sulaukti visų esamų narių palaikymo. Jeigu šis procesas būna sėkmingas, šalis kandidatė turi priimti visus ES įstatymus ir kitus teisės aktus. Tai paprastai trunka keletą metų. Galiausiai, valstybė pasirašo sutartį, kurią turi oficialiai patvirtinti visos ES narės.
Kiek laiko užtrunka stojimas į ES?
Paskutinėms įstojusioms šalims – Bulgarijai, Rumunijai ir Kroatijai – prireikė apie 10–12 metų. Albanija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Serbija jau ne vienerius metus yra oficialios kandidatės, tačiau jų paraiškų vykdymas sustojo.
Turkija kandidate tapo dar 1999 m., tačiau jos priėmimo procesas sustojo dėl prastos žmogaus teisių padėties šioje valstybėje.
Kaip Ukraina atrodytų ES?
Ji būtų didesnė nei bet kuri kita ES narė – 603 550 kv. km (neįskaičiuojant Prancūzijos užjūrio teritorijų). Penkta didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių – 44,13 mln.
Ukrainos metinis BVP, tenkantis vienam žmogui – 3 520 eurų. Tai yra devintadalis ES vidurkio. Ji jau dabar ES valstybėms parduoda 30 proc. savo importuojamų grūdų.
Kokie ryšiai šiuo metu sieja Ukrainą ir ES?
Nuo 2017 m., pagal asociacijos susitarimą, Ukraina gali prekiauti su ES valstybėmis nemokėdama tarifų – mokesčių už prekes, keliaujančių tarp skirtingų šalių.
Kadangi šalis ketino teikti paraišką dėl narystės, Ukraina jau buvo pakeitusi daugelį savo įstatymų ir kitų teisės aktų, kad šie atitiktų ES standartus.
Ką dar Ukraina turi padaryti?
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra sakiusi, kad jau yra atlikta nemažai darbų, tačiau Ukraina turi priimti ir daugiau „svarbių reformų“. Tarp jų: teisinės sistemos stiprinimas, žmogaus teisių padėties gerinimas, oligarchų turimos galios mažinimas, kova su korupcija.
Dar vienas iššūkis bus Ukrainos teismų sistemos apvalymas. Šis procesas susilaukė nemažai kritikos.
Kaip ES narystė padėjo neseniai įstojusioms valstybėms?
Praėjus 15 metų nuo įstojimo, Rumunijos nacionalinės pajamos išaugo tris kartus, Bulgarijos – dvigubai. ES abiem šalims skyrė dešimtis milijardų eurų ekonomikos plėtrai skatinti, pavyzdžiui, naujiems keliams tiesti, uostams statyti. Tarp 2014–2020 m. Bulgarija gavo 11,2 mlrd. eurų, o Rumunija – 35 mlrd. eurų.
Tačiau „Transparency International“ praneša, kad didelė dalis šių pinigų buvo iššvaistyta dėl korupcijos.
Bulgarija tebėra paskutinėje vietoje ES pagal gaunamą atlyginimą ir išsilavinimo lygį. Rumunijos situacija kiek geresnė. Jeigu anksčiau tai buvo antra skurdžiausia ES valstybė, dabar ji yra šešta skurdžiausia šalis sąjungoje.
Apie 1,5 mln. bulgarų ir 4 mln. rumunų pasinaudojo ES „judėjimo laisvės“ politika, ir išvyko į užsienį. Kritikai baiminasi, kad šis „protų nutekėjimas“ gali pakenkti abiejų valstybių ateities perspektyvoms.
