Jame sakoma, kad „Krymas yra Europos saugumo architektūros svorio centras. Visiškas jo atkūrimas gali būti pasiektas tik deokupavus visą Ukrainos teritoriją, įskaitant Ukrainos pusiasalį“.
Ministerija taip pat pabrėžė, kad visos tarptautinės bendruomenės pastangos „turėtų būti nukreiptos kuo greičiau pasiekti šiuos tikslus, o ne tenkinti Kremliaus apetitą (...) Ukrainos interesų ir tarptautinės teisės sąskaita“.
Pranešime tiesiogiai neminimas Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, tačiau Ukrainos žiniasklaida mano, jog tai reakcija į ankstesnius R. Sikorskio pasisakymus. Naujienų portalas „Ukrainska Pravda“ ketvirtadienio vakarą pranešė, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija atmetė bet kokius kompromisus dėl Krymo teritorinio statuso po R. Sikorskio siūlymo surengti ten referendumą tam tikromis sąlygomis.
R. Sikorskis kalbėjo apie Krymą per Kyjive rugsėjo 13 ir 14 d. vykusią Jaltos Europos strategijos konferenciją. Jis sakė, kad pusiasalio problema bus lemiamas klausimas Ukrainos ir Rusijos taikos derybose.
Pasak R. Sikorskio, Krymo pusiasalis simboliškai svarbus Rusijai, bet strategiškai svarbus ir Ukrainai. Lenkijos užsienio reikalų ministras sakė negalintis įsivaizduoti, kaip pasiekti taiką be Krymo demilitarizavimo. Jis pasiūlė perduoti Krymą Jungtinių Tautų mandatui, kad būtų galima parengti sąžiningą referendumą, patikrinus, kurie gyventojai yra teisėti, pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“.
Tokiems pasiūlymams paprieštaravo senieji Krymo gyventojai totoriai. Krymo totorių tautos Medžliso vadovas Refatas Čiubarovas sakė, kad tai nepriimtinas ir ciniškas pasiūlymas, neatitinkantis Ukrainos ir Krymo totorių interesų.
Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį per karinę intervenciją 2014 m. ir ten surengė referendumą, kurį Ukraina ir Vakarai laiko neteisėtu. Totoriai sudarė 12–15 proc. pusiasalio gyventojų prieš jį aneksuojant, jie boikotavo Rusijos referendumą ir yra persekiojami.
