Ukrainos pajėgos atnaujino puolimą prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose, kai Vakarų šalių palaikomas Kijevo lyderis atmetė Europos pastangas išsaugoti netvirtas paliaubas, o Rusija dėl šių įvykių išsakė susirūpinimą dėl „sparčiai šlyjančios“ padėties.
Atsinaujinus didelėms kautynėms per didžiausią beveik dviejų pastarųjų dešimtmečių saugumo krizę Europoje, imamasi naujų tarptautinių pastangų bent iš dalies suvaldyti padėtį šioje strategiškai svarbioje valstybėje.
Vienas diplomatinis šaltinis sakė, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį Berlyne aptars naujausią padėties paaštrėjimą su Ukrainos diplomatijos vadovu.
Nusprendęs nepratęsti dešimt dienų trukusių paliaubų, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka aiškino, kad prorusiški separatistai tuo ugnies nutraukimu pasinaudojo vien tam, kad persigrupuotų ir apsirūpintų sunkiaisiais ginklais iš Rusijos.
„Taika buvo ir išlieka mano pagrindinis tikslas. Pasikeitė tik priemonės ją pasiekti“, – pareiškė 48 metų lyderis.
Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksijus Dmytraškivskis sakė, kad „didelis artilerijos ir aviacijos puolimas“ buvo pradėtas rytiniame išvystytos pramonės regione, kuriame gyvena 7 mln. žmonių, daugiausiai rusakalbių, nepatikliai vertinančių naujuosius Kijevo lyderius.
Rusija bemat išreiškė „gilų apgailestavimą“ dėl atšauktų paliaubų, o Prancūzijos užsienio reikalų ministras pažadėjo, kad Vakarų šalys nesiliaus ieškojusios tvaraus sprendinio jau beveik tris mėnesius vykstantiems susirėmimams, per kuriuos žuvo daugiau nei 450 žmonių.
Tiek separatistai kovotojai, tiek Kijevo vyriausybę palaikantys lyderiai pranešė apie intensyvią artilerijos ugnį ir bombardavimą iš oro, kurio taikiniais tapo sukilėlių pozicijos Luhansko ir Donesko srityse, besiribojančiose su Rusija.
Donecko regiono administraciją nurodė, kad keturi civiliai žuvo, o dar penki buvo sužeisti, kai jų autobusas pateko į apšaudymą netoli Kramatorsko miesto.
„Jie buvo paskelbę paliaubas, bet nesiliovė šaudę. Tačiau dabar padėtis tapo dar blogesnė“, – sakė parduotuvės darbuotoja Jevhenija Maluta, žvelgdama į smarkiai apgadintus namus tame sukilėlių kontroliuojamame rytiniame mieste.
Kramatorsko gyventojai sakė, kad per artilerijos bombardavimą antradienio rytą žuvo penki žmonės, kai abi konflikto pusės ėmėsi naudoti visus savo turimus ginklus.
Liudininkai taip pat pasakojo apie sunkiųjų tankų mūšį netoli Karlivkos kaimo Donecko srityje ir intensyvius susirėmimus netoliese esančiame Marijinkos miestelyje.
Kijevas negalėjo pasigirti dideliais laimėjimais: P.Porošenka nurodė, kad jo pajėgos atkovojo vieną iš 24 sienos su Rusija perėjų Luhansko srityje.
Prezidentas pasveikino karius su jų „pirmąja pergale“, tačiau dauguma kitų kelių į Rusiją lieka saugomi kovotojų, o sukilėliai netrukus griežtai paneigė P.Porošenkos pareiškimą.
Ukrainos lyderio sprendimas atnaujinti karinį puolimą buvo priimtas praėjus vos kelioms valandoms, kai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai prisidėjo prie P.Porošenkos konferencinio pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Toks pokalbis buvo jau trečiasis per penkias dienas.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė retą pritarimą V.Putino pozicijai, kad P.Porošenka turėtų pratęsti derybas ir suteikti galimybę netiesioginėms Kijevo deryboms su separatistų vadais.
Tačiau iki šiol dialogas nepadėjo nutraukti susirėmimų, dėl kurių dešimtys tūkstančių žmonių paliko savo namus, sustojo darbas dešimtyse akmens anglių kasyklų ir plieno gamyklų, kurios yra gyvybiškai svarbios braškančiai Ukrainos ekonomikai.
P.Porošenko sakė kitiems trims lyderiams, kad sukilėliai atakavo Ukrainos pozicijas daugiau nei 100 kartų, kol galiojo paliaubos.
Tuo tarpu separatistai irgi kaltina vyriausybės pajėgas tęsus kovotojų kontroliuojamų miestų ir miestelių apšaudymą, nors oficialiai buvo paskelbtas ugnies nutraukimas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
