Ukrainos kariuomenės atstovas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos, „apsimesdamos“ separatistų kovotojais, įsiveržė į šalies pietryčių regioną su dešimčia tankų ir dviem šarvuotaisiais transporteriais, ketindamos atidaryti naują frontą kare su prorusiškais sukilėliais.
„Šį rytą Rusijos kariuomenė, apsimesdama Donbaso kovotojais, mėgino atidaryti naują karinės konfrontacijos teritoriją Donecko srities pietinėje dalyje“, – kariškių atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams.
Pasak A.Lysenkos, dešimties tankų, dviejų šarvuočių ir dviejų krovininių automobilių kolona kirto sieną netoli Ščerbako po nakties, kai iš Rusijos buvo raketomis apšaudytas netoliese esantis Novoazovsko miestas.
Įsiveržimai ir apšaudymas, apie kuriuose pranešta, gali būti ženklas, kad bus mėginama judėti Mariupolio link.
Mariupolis, kurio kontrolė per kelis mėnesius nesiliaujantį konfliktą ne kartą ėjo iš rankų į rankas, yra strategiškai svarbus uostamiestis, nes per jį eina dideli keliai nuo pietrytinės sienos su Rusija į likusią šalies dalį, o per jo uostą Ukraina eksportuoja plieną.
Ankstesniame kariškių pranešime sakoma, kad Ukrainos pasieniečiai susirėmė su ginkluota kolona netoli Novoazovsko miesto prie Azovo jūros šalies pietryčiuose.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė tą pranešimą kaip Ukrainos ir Vakarų šalių žiniasklaidos dezinformaciją.
„Nieko apie tai negirdėjau, tačiau buvo jau daugiau negu pakankamai dezinformacijos apie mūsų invaziją. Neabejotina, kad koks nors užsienio laikraštis išspausdins tas „naujienas“ rytoj“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje.
Jeigu tie faktai būtų patvirtinti, tokia intervencija gali reikšti pavojingą veržimąsi į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją Donecko srityje po negailestingo Kijevo pajėgų puolimo, kuriuo siekiama prispausti besipriešinančius maištininkus.
Ukrainą jau pasiekė Rusijos „humanitarinė pagalba“: į Mariupolį veržiasi dešimtys šarvuočių ir tankų
Ukraina pareiškė, kad jos pasieniečiai pirmadienį susirėmė su kolona, kurią sudaro „dešimtys“ šarvuočių ir tankų, įvažiavusia iš Rusijos teritorijos netoli Azovo jūros.
„Ukrainos sieną pažeidė kolona, sudaryta iš keliasdešimties tankų ir šarvuotųjų transporterių“, kurie įvažiavo į šalies teritoriją netoli pietrytinio pramonės miesto Mariupolio, naujienų agentūrai AFP sakė saugumo tarnybų atstovas Leonidas Matiuchinas.
„Koloną sustabdė pasieniečiai... Susirėmimas tebevyksta“, – sakė jis.
Apie 500 tūkst. gyventojų turintis Mariupolis, esantis ant Azovo jūros krantų pietinėje Donecko srities dalyje, yra už maždaug 50 km nuo sienos su Rusija ir už maždaug 110 km nuo sukilėlių kontroliuojamo Donecko.
Šis miestas yra rytų Ukrainos metalurgijos centras – jame veikia vienos iš didžiausių šios pramonės gamyklų.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė tą pranešimą kaip Ukrainos ir Vakarų šalių žiniasklaidos dezinformaciją.
„Nieko apie tai negirdėjau, tačiau buvo jau daugiau negu pakankamai dezinformacijos apie mūsų invaziją. Neabejotina, kad koks nors užsienio laikraštis išspausdins tas „naujienas“ rytoj“, – jis sakė per spaudos konferenciją Maskvoje.
Jeigu tie faktai būtų patvirtinti, tokia intervencija gali reikšti pavojingą veržimąsi į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją Donecko srityje po negailestingo Kijevo pajėgų puolimo, kuriuo siekiama prispausti besipriešinančius sukilėlių kovotojus.
Vyriausias sukilėlių vadas sekmadienį pranešė apie atsakomąjį puolimą į pietus nuo pagrindinės separatistų tvirtovės Donecko ir teigė, kad kovotojai ten pasiuntė daugiau tankų ir artilerijos.
Mariupolis dalyvavo gegužės 11-ąją organizuotame referendume dėl separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ suverenumo, tačiau jį jau kelis mėnesius kontroliuoja Kijevo pajėgos.
Gegužės 9-ąją per įnirtingus susirėmimus gatvėse žuvo keliolika žmonių, o po kelių dienų armija išvijo prorusiškus lyderius.
Nuo to laiko Mariupolyje dirba Kijevo centrinei vyriausybei pavaldi Donecko srities administracija ir gubernatorius, kurie pasitraukė iš Donecko miesto, kai kontrolę jame perėmė separatistai.
Regiono valdžia pirmadienį paskelbė pranešimą, kuriuo akivaizdžiai siekiama užkirsti kelią panikai mieste, pabrėždama, kad gubernatorius ir administracija „dirba įprastu režimu“ ir nepalieka savo biurų.
Maskva Ukrainai pažadėjo dar daugiau „humanitarinės pagalbos“
Maskva informavo Kijevą ketinanti pasiųsti antrą humanitarinės pagalbos koloną į separatistinio sukilimo krečiamą rytų Ukrainą, pirmadienį pranešė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Vakar (sekmadienį) pasiuntėme oficialią notą Ukrainos užsienio reikalų ministerijai, informuodami apie savo ketinimus parengti kitą koloną su humanitariniais kroviniais“, – Rusijos diplomatijos vadovas sakė per spaudos konferenciją.
„Tikimės, kad antroji kolona galės būti pasiųsta artimiausiomis dienomis“, – pridūrė S.Lavrovas.
Norime pasiekti susitarimą dėl visų sąlygų, pasiunčiant antrąją koloną tuo pačiu maršrutu ... artimiausiomis dienomis“, – S.Lavrovas sakė po to, kai Kijevas ir Vakarų šalys sukritikavo Maskvą dėl pirmosios kolonos pasiuntimo, negavus oficialaus leidimo.
Rusija penktadienį pasiuntė 230 sunkvežimių, esą vežančių 1 800 tonų humanitarinės pagalbos krovinių į sukilėlių kontroliuojamą Ukrainos miestą Luhanską be Raudonojo Kryžiaus stebėtojų, apkaltinus Kijevą sąmoningai vilkinant tą misiją.
Kijevas šį žingsnį pavadino "tiesiogine invazija", tačiau šeštadienį sunkvežimiai grįžo į Rusiją be jokių incidentų.
S.Lavrovas teigė, kad žala civilinei infrastruktūrai rytų Ukrainoje, kur prorusiški separatistai kaunasi su vyriausybės pajėgomis, negali būti paaiškinta vien apsirikimais arba atsitiktinumais.
„Humanitarinė padėtis ne gerėja, o blogėja“, – perspėjo jis.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra spaudžiami sumažinti įtampą krizėje per antradienį vyksiantį savo pirmąjį susitikimą Minske, dalyvaujant aukšto rangos ES pareigūnams.
Artėjantis P.Porošenkos ir V.Putino susitikimas laikomas reta galimybe deeskaluoti padėtį po ilgiau nei keturis mėnesius trukusių kautynių, per kurias žuvo daugiau negu 2 200 žmonių.
P.Porošenka pažadėjo "kalbėtis apie taiką" su Rusijos lyderiu, bet tvirtina, kad promaskvietiškų pajėgų išstūmimas yra vienintelis būdas užbaigti konfliktą rytų Ukrainoje.
S.Lavrovas nesureikšmino vilčių, kad Minske gali būti pasiektas didelis proveržis, sakydamas, kad tos derybos "padės apsikeisti nuomonėmis apie padėtį, susijusią su pastangomis pradėti politinį procesą, kad būtų išspręsta politinė krizė“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
