Įstatymu faktiškai deklaruojamas palaikymas šių teritorijų susigrąžinimui karine jėga, jei tai bus būtina.
Įstatyme rytinės Donecko ir Luhansko sritys apibrėžiamos kaip „laikinai okupuotos“ šalies agresorės Rusijos.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sveikino šio teisės akto priėmimą ir sakė, kad jis padės „politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“ susigrąžinti rytinių teritorijų kontrolę.
Rusija savo ruožtu įspėjo, kad įstatymas faktiškai sužlugdo taikos susitarimus, kurių dalyve yra Ukraina ir kurie turėjo užbaigti kruviną konfliktą šalies rytuose.
Kovos Rytų Ukrainoje, įsiplieskusios netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, nuo 2014 metų balandžio nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.
2015-aisiais pasirašius Minsko taikos susitarimą kovos aprimo, tačiau pavieniai susirėmimai tebevyksta, o pastangos rasti politinį krizės sprendinį pateko į aklavietę.
Naujas teisės aktas Aukščiausioje Radoje buvo priimtas po ne vieną dieną vykusių audringų debatų.
Jame neužsimenama apie Minsko taikos susitarimą, pasirašytą tarpininkaujant Rusijai, Prancūzijai ir Vokietijai. Tas susitarimas įpareigoja Ukrainą separatistų kontroliuojamiems regionams suteikti plačią autonomiją bei amnestuoti sukilėlius. Dauguma Ukrainos politinių partijų atmetė tokią galimybę, pareiškusios, jog tai būtų šalies nacionalinių interesų išdavimas.
„Negalime įstatymiškai įtvirtinti diplomatinių ir politinių susitarimų, kurie dar gali keistis“, – ketvirtadienį sakė P, Porošenko frakcijos parlamente narys Ivanas Vinykas, aiškindamas, kodėl įstatyme neminimas Minsko susitarimas.
Anksčiau buvo skelbta, kad Minsko susitarimai į galutinį įstatymo variantą buvo įtraukti, bet I. Vinykas patikslino, kad jie minimi tik antrajam skaitymu parlamento komiteto pateiktame teisės akto projekte.