Kalbėdamas po svarbaus Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) partnerystės susitarimo pasirašymo, A.Jaceniukas sakė, kad ekonominis spaudimas yra vienintelis būdas sulaikyti Rusiją nuo, pasak jo, beprecedenčio tarptautiniu mastu pripažintų sienų ignoravimo.
„Kas šiandien vyksta pasaulyje? – klausė A.Jaceniukas. – Ar Rusija nusprendė įvesti naują pasaulio tvarką?“
„Karinis atsakas nepriimtinas – jis reikštų Trečiąjį pasaulinį karą. Geriausias būdas sulaikyti Rusiją – panaudoti prieš juos realius ekonominius svertus“, – pabrėžė Ukrainos premjeras.
Tačiau ES nelinkusi griebtis ekonominių sankcijų prieš vieną iš didžiausių savo ekonominių partnerių ir svarbią energetinių išteklių tiekėją, kuri patenkina daugiau nei ketvirtadalį viso Europos dujų poreikio.
Vis dėlto Ukrainos krizė skatina imtis žingsnių kiek įmanoma greičiau mažinti Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Kaip pabrėžė A.Jaceniukas, taip pat būtina „peržiūrėti Ukrainos energetinę politiką“.
Premjeras sakė, kad Rusija, dvigubai padidindama kainą už dujas, baudžia jo šalį už tai, kad ji siekia glaudesnių santykių su ES, ir paragino Bendriją padėti Ukrainai diversifikuoti energijos šaltinius.
„Visi turime mokėti kainą už taiką, stabilumą, saugumą ir vertybes“, – pabrėžė A.Jaceniukas.
16 val. 35 min. ES lyderiai sutarė mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos
Europos Sąjungos šalių lyderiai penktadienį sutarė imtis veiksmų energetikos priklausomybei mažinti, – ypač nuo Rusijos po įvykių Ukrainoje.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) sakė, kad 28 valstybių lyderiai per dvi posėdžių dienas sutarė per kitą susitikimą birželį apibrėžti energetikos saugumo strategiją.
„Mūsų energetinės priklausomybės, ypač nuo Rusijos, mažinimas buvo pagrindinė tema“ vadovų derybose, sakė per spaudos konferenciją H.Van Rompuy.
„Jeigu dabar nesiimsime veiksmų, tai 2035 metais būsime priklausomi 80 proc. naftos ir dujų“, – pridūrė jis.
Tarp numatomų priemonių minimas energetikos šaltinių diversifikavimas, skatinant vietinius šaltinius – tai ir atsinaujinantys šaltiniai, ir branduolinė energetika, ir sąsajų bloko viduje bei su trečiosiomis šalimis gerinimas.
Debatai apie Ukrainę priminė Europos Sąjungai kaip svarbu stiprinti savo nepriklausomybę energetikos politiko srityje, pareiškė penktadienį Briuselyje Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu).
Pasak jo, Europos Sąjunga kuria „dabartinę europinę energetikos politiką su labai svarbiu šiame kontekste energijos tiekimo saugumo klausimu“.
„Turime tris aiškius tikslus: tiekimo saugumą, konkurencingumą ir patikimumą“, – aiškino Europos Komisijos pirmininkas.
„Laikomės globalaus, integruoto požiūrio“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad taip pat atsižvelgiama ir į kovą su klimato kaita.
Todėl, patikslino J.M.Barroso, dabartiniame ES vadovų susitikime energijos problematika buvo nagrinėjama kartu su klimato apsaugos problemomis.
14 val. 20 min. Vokietija: ekonominės sankcijos prieš Rusiją būtų tikra katastrofa 6200 šalies įmonių
Didėjant priešpriešos tarp Europos ir Maskvos dėl krizės Ukrainoje, gali būti griežtinamos sankcijos, o toks scenarijus gali sukelti katastrofinių nuostolių daugiau nei 6 000 Vokietijos bendrovių, palaikančių verslo ryšius su Rusija, perspėjo pagrindinė Vokietijos prekybos organizacija.
„Apie 6 200 Vokietijos bendrovių palaiko ryšius su Rusija, kai kurios – labai tvirtus“, – eksportuotojų asociacijos BGA vadovas Antonas Boerneris (Antonas Bėrneris) sakė duodamas interviu laikraščiui „Dortmunder Ruhr Nachrichten“, kuris bus paskelbtas penktadienį.
„Joms ekonominės sankcijos būtų tikra katastrofa“, – perspėjo jis.
Europos Sąjungas (ES) lyderiai, tarp jų Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atlikusi svarbų vaidmenį nesėkmingose pastangose įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neaneksuoti Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio, atsakė paskelbdami draudimą išduoti vizas ir įšaldyti sąskaitas 33 V.Putino aplinkos asmenims, taip pat planuoja tolesnes ekonomines sankcijas.
Pasak A.Boernerio, energijos kainos išaugs, jeigu ši krizė tęsis, tačiau Maskva veikiausiai nenutrauks viso energetikos išteklių tiekimo Vokietijai, kuri iš Rusijos perka daugiau nei 30 proc. savo suvartojamos naftos ir dujų.
Vokietijos ekonomikos patarėjų taryba ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos krizė yra didžiausia grėsmė pasaulio ekonomikos augimui – ypač Vokietijai, nes jos ūkis laibai priklausomas nuo Rusijos tiekiamų energetikos išteklių.
BGA praeitą savaitę nurodė, kad prekybos konfliktas taptų skaudžiu smūgiu Vokietijai, tačiau „Rusijos ekonomikai jis sukeltų mirtiną pavojų“. Dvišalė prekyba su Rusija, kurios apyvarta sudaro apie 76 mlrd. eurų (262 mlrd. litų), praeitais metais sulėtėjo.
14 val. 15 min. Rusija reikalauja Ukrainos grąžinti 11 mlrd. dolerių
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareikalavo Ukrainos grąžinti 11 mlrd. dolerių, kuriuos, pasak jo, Kijevas sutaupė iš gamtinių dujų kainų sumažinimo mainais į Rusijos karinės bazės buvimą Kryme.
Ukraina šiuos pinigus yra skolinga, nes Krymas dabar yra Rusijos dalis ir abiejų šalių 2010 metų susitarimas dėl nuomos dabar turi būti „anuliuotas“, sakė D.Medvedevas per rusų Saugumo tarybos posėdį.
„Ukrainos valstybė sutaupė maždaug 11 mlrd. dolerių, o Rusijos biudžetas atitinkamai negavo tų pačių 11 mlrd. dolerių pajamų“, – perspėjo jis.
Netrukus po to, kai 2010 metais atėjo į valdžią, dabar jau nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius sutiko pratęsti bazių Rusijos Juodosios jūros laivynui Kryme nuomą. Tas susitarimas, kuris turėjo baigtis 2017 metais, buvo pratęstas 25-iems metams iki 2042-ųjų.
Mainais Maskva sutiko sumažinti Ukrainai gamtinių dujų kainą, 100-u dolerių 1-am tūkstančiui kubinių metrų.
Kaip teigia Maskva, Ukraina šią nuolaidą gauna nuo 2010 metų, nors susitarimas dėl bazių nuomos turėjo įsigalioti 2017-aisiais.
14 val. 05 min. Rusijos parlamento aukštieji rūmai ratifikavo sutartį dėl Krymo prijungimo
Rusijos parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - penktadienį vienbalsiai ratifikavo sutartį, pagal kurią Krymą numatoma inkorporuoti į Rusijos teritoriją, ignoruojant tarptautinės bendruomenės poziciją, kad tas pusiasalis yra Ukrainos dalis.
Visi 155 posėdyje dalyvavę senatoriai per televizijos transliuotą posėdį nubalsavo už sutartį, kurią antradienį prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė po Kryme praeitą savaitgalį paskubomis surengto referendumo, per kurį to Juodosios jūros pusiasalio gyventojai triuškinama dauguma pritarė atsiskyrimui nuo Ukrainos ir prisijungimui prie Rusijos.
Kremlius pareiškė laikantis Krymą Rusijos dalimi nuo tos sutarties pasirašymo momento.
Įstatyme teigiama, kad Krymo priėmimo į Rusijos sudėtį pagrindas yra Krymo visuotinio referendumo, kuris vyko kovo 2014 metų 16 dieną Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolio mieste, rezultatai, remiantis kuriais, pritarta Krymo susijungimui su RF subjekto teisėmis.
Kitas pagrindas - Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto nepriklausomybės deklaracija, taip pat RF ir Krymo respublikos susitarimas dėl Krymo respublikos priėmimo į RF ir naujų subjektų sukūrimo RF sudėtyje.
Trečias pagrindas - „Krymo respublikos ir ypatingą statusą turinčio Sevastopolio miesto pasiūlymai dėl Krymo respublikos, įskaitant ypatingą statusą turintį Sevastopolio miestą, priėmimo į RF“.
„Krymo respublika laikoma priimta į RF nuo RF ir Krymo respublikos susitarimo dėl Krymo respublikos priėmimo į RF ir naujų subjektų sukūrimo RF sudėtyje pasirašymo momento“, t.y. nuo kovo 18-osios, pažymima dokumente.
Įstatymas numato, kad rinkimai į Krymo ir Sevastopolio valdžios organus bus surengti 2015 metų rugsėjo antrąjį sekmadienį.
Krymo gyventojai automatiškai įgis Rusijos pilietybę, jei per mėnesį nepareikš pageidavimo išsaugoti jų ir jų nepilnamečių vaikų turimą kitos valstybės pilietybę; o dokumentai, patvirtinantys RF piliečio tapatybę, bus išduodami tris mėnesius nuo Krymo priėmimo į RF sudėtį dienos.
Iki 2016 metų sausio 1 dienos leidžiamas Ukrainos piniginio vieneto - grivinos - naudojimas, taip pat atsiskaitymai grivina grynųjų ar negrynųjų pinigų forma.
Šiam žingsniui ketvirtadienį pritarė parlamento žemieji rūmai - Valstybės Dūma - todėl jis gali būti galutinai įgyvendintas vėliau penktadienį, jeigu jį pasirašys V.Putinas.
Ukraina ir Vakarų šalys laiko neteisėtu referendumą, kuris buvo surengtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Rusijos pajėgos faktiškai perėmė kontrolę Kryme.
JAV ir Europos Sąjunga (ES) atsakė į Rusijos ir Krymo vietos valdžios, paskelbdamos sankcijas jų pareigūnams. Ketvirtadienį JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) nurodė išplėsti tas sankcijas, nukreiptas prieš V.Putino aplinkos veikėjus ir juos palaikančius didžiuosius bankus.
13 val. 20 min. Prancūzija ketina pasiųsti keturis naikintuvus į NATO oro erdvės kontrolės misiją Baltijos šalyse ir Lenkijoje
Prancūzija ketina pasiųsti keturis savo naikintuvus, siekiant sustiprinti NATO oro erdvės kontrolę Baltijos šalyse ir Lenkijoje, penktadienį nurodė vienas Prancūzijos gynybos ministrui artimas šaltinis.
Be naikintuvų „Rafale“ ir „Mirage 2000“, Paryžius taip pat pasiūlys „AWACS (aviacijos perspėjimo ir valdymo sistemos lėktuvų) patruliavimą iš Prancūzijos maždaug dukart per savaitę“, jeigu to būtų paprašyta, šaltinis sakė per ministro Jeano Yves'o Le Driano (Žano Ivo Le Driano) vizitą Estijos sostinėje Taline, padidėjus įtampai su Rusija dėl krizės Ukrainoje.
12 val. 16 min. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva kol kas neturėtų įvesti vizų Ukrainos piliečiams bei susilaikyti nuo sankcijų amerikiečiams, atsakant į Jungtinių Valstijų paskelbtas baudžiamąsias priemones dėl krizės Kryme, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
„Kalbant tiek apie pirmąjį atvejį – Amerikos sankcijas, tiek apie antrąjį – Ukrainos vizų įvedimą, manau, turėtume kol kas susilaikyti nuo atsakomųjų žingsnių“, – Kremliaus spaudos tarnyba citavo V.Putino žodžius per Saugumo tarybos posėdį.
„Tai visų pirma susiję su visų režimu Ukrainai, nes jeigu mes įvestume vizų režimą Ukrainai, nukentėtų milijonai visiškai niekuo dėtų ukrainiečių, kurie ir taip gyvena neturtingai – dirbdami Rusijoje, uždirba nedidelius pinigus savo šeimų išlaikymui. Nereikia to daryti“, – sakė prezidentas.
Kalbėdamas per televiziją, V.Putinas taip pat pareiškė atsidarysiantis sąskaitą viename iš Rusijos bankų, tapusiame naujausių JAV sankcijų taikiniu.
12 val. 14 min. Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį tvirtai susiejo savo šalį su Vakarų stovykla, pasirašęs istorinės asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutarties politinę dalį su Bendrijos lyderiais, nors prieš tokį žingsnį griežtai pasisako Rusija.
Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį tvirtai susiejo savo šalį su Vakarų stovykla, pasirašęs istorinės asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutarties politinę dalį su Bendrijos lyderiais, nors prieš tokį žingsnį griežtai pasisako Rusija.
"ES ir Ukrainos asociacijos sutarties politinės dalies pasirašymas simbolizuoja šių ryšių svarbą - (ir) bus einama dar toliau", - ES prezidentas Hermannas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) parašė socialiniame tinkle "Twitter".
Pasirašymo ceremonija, kurioje iš ES pusės dalyvavo visi bloko valstybių ir vyriausybių vadovai, taip pat –Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos vadovai, o iš Ukrainos pusės – A.Jaceniukas, penktadienį Briuselyje įvyko per ES viršūnių susitikimą.
Dokumentų egzempliorius pasirašė A.Jaceniukas, H. Van Rompuy, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ir 28 ES narių vadovai.
A.Jaceniuko ir ES lyderių penktadienį pasirašyta sutartis yra dalis pakto, kurį buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti pernai lapkritį, mainais užsitikrindamas 15 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą iš Rusijos.
Tas sprendimas išprovokavo masinius protestus Ukrainoje, kurie galiausiai nulėmė prezidento nuvertimą ir atvėrė vieną iš didžiausių politinių krizių Europoje nuo Šaltojo karo.
Po to, kai buvo nuverstas V.Janukovyčius, Rusijos pajėgos prieš dvi savaites perėmė kontrolę Kryme, o prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę pasirašė sutartį dėl to strategiškai svarbaus Juodosios jūros pusiasalio aneksijos.
Pasirašytoje sutarties preambulėje ES pripažįsta Ukrainos europinius siekius ir sveikina jos europietišką pasirinkimą, įskaitant jos įsipareigojimus plėtoti stabilią demokratiją ir rinkos ekonomiką. Toje dalyje taip pat nurodoma, kad demokratija, pagarba žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir teisės viršenybė yra pagrindiniai susitarimo elementai.
Taip pat kalbama apie pagarbą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir sienų neliečiamumui, kurie dabartinėmis sąlygomis Kijevui yra svarbūs.
Rašoma ir apie politinę asociaciją bei ekonominę integraciją, kovą su organizuotu nusikalstamumu, vizų režimo liberalizavimą ir kitus dalykus.
„Šitas susitarimas neapibrėžia į priekį (klausimo) dėl būsimo Ukrainos ir ES santykių plėtojimo ir palieka (jį) atvirą “, – sakoma preambulėje.
11 val. 11 min. Briuselyje vykusios ceremonijos metu buvo pasirašyta ES ir Ukrainos asociacijos sutarties politinė dalis.
Sutartį pasirašė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ir ES atstovai - prezidentas Hermanas Van Rompuy, Europos komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso, ES šalių vadovai.
10 val. 25 min. Rusija svarsto galimybę pateikti „veidrodinį“ atsaką Vakarų sankcijoms
Rusija svarsto galimybę pateikti „veidrodinį atsaką“ sankcijoms, kurias Maskvai paskelbė Vakarų šalys dėl Krymo krizės, penktadienį nurodė vienas aukšto rango vyriausybės pareigūnas.
„Diplomatijos ir politikos praktikoje egzistuoja samprata, kuri anglų kalba vadinama reciprocity (abipusiškumu), o rusų kalba – veidrodiniu atsaku, – Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Grigorijų Karasiną. – Jis turi būti adekvatus, ir, neneigsiu, mes dabar apie tai galvojame.“
„Sankcijų režimai mūsų šalies atžvilgiu įvedami jau ne pirmą kartą. Turime atitinkamos praktikos; siūlysime vyriausybei ir prezidentui imtis atsakomųjų priemonių, nes sankcijos be atsako sukelia apetitą skelbti naujas sankcijas, veikti ne vien prieš atskirus žmones ir bendroves, bet ir prieš ištisas pramonės bei ekonomikos sritis“, – G.Karasinas sakė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų (Federacijos Tarybos) Tarptautinių reikalų komiteto posėdyje.
„Tarptautinės teisės požiūriu, sankcijų režimai visiškai neteisėti“, – pabrėžė jis ir pridūrė, jog „kai pažeidžiama tarptautinė teisė, turi būti atitinkamas atsakas“.
09 val. 51 min. Rusija Pentagonui pažadėjo nepulti
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, ketvirtadienį kalbėdamasis telefonu su JAV gynybos sekretoriumi Chucku Hageliu (Čaku Heigeliu), pažadėjo, kad Maskva nepuls rytinės Ukrainos.
Ch.Hagelis išsakė susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų judėjimo, tačiau S.Šoigu patikino, kad „kariai, kuriuos jis sutelkė palei sieną, tik dalyvauja pratybose ir neketina kirsti sienos su Ukraina. Jie nevykdys jokių agresyvių veiksmų“, – Pentagono atstovas kontradmirolas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė žurnalistams.
JAV gynybos sekretorius taip pat klausė, kiek tęsis tos karinės „pratybos“, tačiau S.Šoigu „nenurodė aiškaus laikotarpio“, pridūrė J.Kirby.
Atstovas sakė, kad Rusijos gynybos vadovas pažadėjo, kad Maskva nesiųs pajėgų į Ukrainos rytus, o Ch.Hagelis „tikisi, kad jis laikysis šių žodžių“.
Vašingtonas vis labiau nerimaudamas stebi Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos rytinių sienų po Maskvos karinės intervencijos Kryme.
Maskvos pažadas Vašingtonui nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina perspėjo, jog ji atsakys karine jėga, jeigu Rusija mėgins užgrobti rytinius regionus, kuriuose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) trečiadienį sakė, kad Aljansas susirūpinęs, jog okupavusi ir aneksavusi Krymą, Rusija gali veržtis į Rytų Ukrainą.
Tuo tarpu Ch.Hagelis dar kartą paragino Rusiją mažinti įtampą ir atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą.
Paklaustas, ar Pentagono vadovas paskambino S.Šoigu dėl gausėjančių Rusijos pajėgų netoli Ukrainos sienų, J.Kirby sakė: „Manau, kad tai paskatino daugelis dalykų – taip, dėl to, kad jie toliau stiprino (pajėgas), o mes nebuvome įsitikinę, ar aiškiai numanome jų ketinimus.“
Jis pridūrė, kad Ch.Hagelis atsižvelgė į Rusijos kariuomenės buvimą Kryme, „ataką“ prieš Ukrainos karinių jūrų pajėgų būstinę, vieno ukrainiečio kariškio žūtį ir nuogąstavimus, išsakytus Ukrainos gynybos ministro.
„Tai buvo ilgas pokalbis, trukęs apie valandą. Manau, sąžininga sakyti, kad kai kada jis buvo tiesmukas“, – aiškino J.Kirby.
Abu lyderiai sutiko toliau palaikyti dialogą, nors išlieka įtampa, pridūrė atstovas.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį paskelbė naujas baudžiamąsias priemones Maskvai dėl Krymo aneksijos, tuo tarpu Rusija atsakė paskelbdama sankcijas devyniems JAV pareigūnams.
Vystantis didžiausiai Rytų ir Vakarų santykių krizei nuo Šaltojo karo pabaigos, B.Obama atmetė galimybę panaudoti karinę jėgą Ukrainoje, tačiau žadėjo izoliuoti Maskvą diplomatinėmis priemonėmis ir sankcijomis.
JAV išplėtė draudimų ratą
Europos Sąjunga (ES) penktadienį naktį paskelbė sankcijas dar 12 rusų ir ukrainiečių, tokiu atsaku veikėjų iš šių šalių skaičių dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos padidindama iki 33.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) paskelbė apie šį žingsnį po susitikimo su 28 šalių bloko vadovais ir premjerais, kurie jau antrą kartą per dvi savaites buvo susirinkę aptarti Ukrainos krizės.
„Rusija turi suprasti, kad tai negali tęstis, kad ji turi pasukti dialogo keliu“, - sakė F.Hollande‘as.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas buvo nurodęs, kad „sienos negali būti perbraižomos, o regionai pereiti be atsako iš vienos šalies į kitą“.
Asmenų, kuriems paskelbtos tikslinės sankcijos dėl draudimo įvažiuoti į ES ir sąskaitų įšaldymo, pavardžių sąrašas bus paskelbtas vėliau penktadienį.
Blokas kiek anksčiau taip pat įšaldė derybas su Maskva dėl vizų režimo sušvelninimo Rusijos piliečiams.
Savo sprendimą ES priėmė netrukus po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paskelbė apie savo baudžiamąsias priemones 20 Rusijos įstatymų leidėjų ir aukštų vyriausybės pareigūnų. Kiek anksčiau Vašingtonas jau buvo priėmęs tokį sprendimą prieš 11 asmenų.
Rusija į tai atsakė paskelbdama savo sankcijų sąrašą, į kurį įtraukė devynis JAV pareigūnus, tarp jų aukšto rango politinius veikėjus ir B.Obamos padėjėjus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ignoravo tarptautinį pasmerkimą ir Vakarų sankcijų grėsmę, antradienį pasirašydamas sutartį, pagal kurią Krymas prijungiamas prie Rusijos Federacijos, pirmąkart išplečiant šalies teritoriją po Antrojo pasaulinio karo.
Sekmadienį Kryme vykusiame referendume, kurį Kijevas ir Vakarų šalys laiko neteisėtu, beveik 97 proc. dalyvių balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir perėjimą prie Kremliaus valdymo.
Po vasarį įvykusio audringo valdžios pasikeitimo Kijeve, V.Putinas pasinaudojo vietos sukarintų pajėgų pagalba, užimdamas maždaug Belgijos dydžio pusiasalį, kuriame gyvena apie 2 mln. žmonių, daugiausiai rusakalbių. Kryme esantis Sevastopolio uostas taip pat yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.
Ukrainoje per tris mėnesius vykusius audringus protestus buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o į valdžią atėjo proeuropietiški lyderiai, siekiantys išvesti Ukrainą iš Maskvos įtakos zonos.
NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) pareiškė, kad Rusijos intervencija Kryme žymi „didžiausią grėsmę Europos saugumui ir stabilumui nuo Šaltojo karo pabaigos“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
