Namų stogai ir milžiniški šiukšlių kalnai. 20 hektarų Bangūno kaimas rytinėje Indonezijos Javos provincijoje kadaise garsėjo žaliuojančiais ryžių laukais, dabar kaimiečiai knisasi šiukšlėse. Ir netgi tuo džiaugiasi, nes uždirba daugiau nei iš ūkininkavimo.
„Per savaitę gali uždirbti daugiau nei 35 dolerius, kartais net 70 dolerių, jei yra daugiau šiukšlių“, – džiaugiasi ūkininkė Siti Maimanah.
Šiukšles dabar rūšiuoja du trečdaliai kaimo gyventojų. Vidutinis savaitės uždarbis – 6–12 €. Jei atkeliauja daugiau sunkvežimių – galima uždirbti ir dvigubai daugiau:
„Jei rūšiuoju šiukšles, uždirbu 3–3,5 $ per dieną, o jei rūpinuosi ryžių laukais – derlių renku tik kas 3 mėnesius. Galiu panaudoti iš šiukšlių uždirbtus pinigus ir nupirkti trąšų, nereikia skolintis pinigų.“
Kaimiečiai rūpinasi kasdieniu pragyvenimu ir nekvaršina sau galvos dėl gamtosaugos. Tuo metu šiukšlės į Indoneziją keliauja iš viso pasaulio – Amerikos, Europos, Kanados, Australijos, Azijos… oficialiai šiukšlės importuojamos kaip „popieriaus atliekos“, tik štai į popierių visas šis šlamštas toli gražu nepanašus. Šalis bando kovoti su šiukšlių importu, šiemet net grąžino 200 tonų šiukšlių vakarų šalims.
„Mūsų šalis vadinama šiukšlynu, nes mes esame antri didžiausi šiukšlintojai pasaulyje po Kinijos, kuri teršia vandenynus. O dabar Amerika dar iš viršaus užverčia mus šiukšlėmis, amerikiečiams mes nerūpime“, – teigia protestuotojas Prigi Arisandis.
Indonezija – ketvirta pasaulyje šalis pagal gyventojų skaičių. 260 mln. indoneziečių yra antri pagal dydį pasaulyje vandenynų teršėjai.
