Miegančiu laikytas daugiau kaip 500 metrų aukščio šiaurėje Kadovaro saloje, išsiveržė sausio 5 dieną; tada visi 600 salos gyventojų buvo evakuoti. Pastarosiomis dienomis ugnikalnis dar labiau suaktyvėjo, aktyvumo kulminacija buvo didelis išsiveržimas penktadienį, pranešė Rabaulo vulkanologijos observatorija (RVO).
„Vulkanas išmetė didelių akmenų ir daugybę smulkesnės medžiagos“, – sakė vienas RVO bendradarbis vietiniam naujienų portalui „Loop PNG“.
„Prieš pat išsiveržimą akmenys žėrėjo raudonai; pastebėta, kad šios pradinėse iš oro darytose nuotraukose matomos frakcijos, riedančių nuo viršūnės akmenų, akivaizdžiai yra daugiau“, – nurodė jis.
Daugiau kaip trys tūkstančiai gyventojų evakuota iš gretimų Biemo ir Ruprupo salų, nes baiminamasi, kad ir Biemo salos ugnikalnis išsiveržė. Tai dar turi patvirtinti vietiniai vulkanologai, nes gali būti, kad jaučiami virpesiai sklinda iš suaktyvėjusio kalno Kadovaro saloje.
PNG ministras pirmininkas Peter O'Neillas sako, kad vyriausybė pritaria evakavimui, nes gauta perspėjimų apie tikėtiną cunamio bangą.
„Ugnikalnio (Kadovaro saloje) šlaitai yra labai statūs, todėl didėja tikimybė, kad įvyks milžiniška nuošliauža, galinti sukelti cunamį“, – sakoma sekmadienį paskelbtame P. O'Neillo pranešime.
„Cunamiai atviruose vandenyse gali nukeliauti šimtus ir tūkstančių kilometrų, tad bendruomenės turi būti pasirengusios tokiai nuošliaužai“, – pažymima pranešime.
Uždrausti visi skrydžiai apylinkėse, neleidžiama plaukti laivams, nedalyvaujantiems evakavimo operacijose.
Pasak JAV geologijos tarnybos, cunamius sukelia ne tik povandeniniai žemės drebėjimai, bet ir pakrantės ugnikalnių išsiveržimai ar milžiniškos nuošliaužos.
Papua Naujoji Gvinėja yra vadinamajame Ugnies Ruože – padidinto seisminio aktyvumo juostoje Ramiajame vandenyne. Todėl seisminiai reiškiniai joje yra įprasti.
