Komandos teigimu, kultūrinis prisitaikymas, panašu, didesnėse grupėse vyksta greičiau, o tai rodo, kad evoliucija tapo labiau orientuota į bendruomenę, rašoma „The Daily Mail“.
„Metafora „visuomenė kaip organizmas“ iš tiesų nėra tokia jau metaforiška. Šį įžvalga gali padėti visuomenei geriau suprasti, kaip individai gali įsilieti į gerai organizuotą ir abipusiai naudingą sistemą, – sakė Timas Waringas, socialinių-ekologinių sistemų modeliavimo profesorius Meino universitete. – Štai, pavyzdžiui, koronaviruso pandemija. Efektyvus nacionalinis atsakas į epidemijas iš tiesų yra nacionalinė imuninė sistema, todėl norėdami patobulinti atsaką į koronavirusą, mes turėtume remtis imuninių sistemų veikimo pavyzdžiu.“
Moksliniame žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ publikuoto tyrimo išvadose teigiama, kad dabar žmonija patiria „ypatingą evoliucinį pokytį“, kurio metu kultūra pakeičia genus kaip dominuojantį veiksnį, lemiantį žmogaus evoliuciją.
„Šis tyrimas paaiškina, kodėl žmonės yra tokia unikali rūšis. Laikui bėgant, mes vystomės tiek genetiškai, tiek kultūriškai. Tačiau dabar mus vis labiau formuoja kultūra, ir vis mažiau genetika“, – aiškino T. Waringas.
Žmonės „išlipo iš medžių“ ir prisitaikė prie modernaus pasaulio
Toks požiūris yra paremtas idėja, kad žmonėms nebereikia išgyventi laukinėje gamtoje, bet jie turi būti vis labiau strategiškesni moderniame pasaulyje.
Kalbėdamas su „Live Science“, Meino universiteto tyrėjas Zachas Woodas pateikė viruso, puolančio kokią nors rūšį, pavyzdį.
Po kurio laiko rūšis taps atspari virusui dėl genetinės evoliucijos. Tačiau tai yra labai lėtas procesas, pasiglemžiantis daugybę viruso įveikti nesugebėjusių rūšies narių gyvybių.
Šiuolaikiniai žmonės nelaukia, kol koks nors protrūkis pasiglemš silpnuosius. Jie kovoja kurdami vakcinas ir kitus gydymus – tai jie padaro naudodamiesi įgautomis žiniomis, įgūdžiais ir tradicijomis.
„Mokslinė medicinos praktika paprastai yra laikoma kultūriniu prisitaikymu, kuris turi akivaizdžių pranašumų“, – tyrime rašė autoriai. – Tačiau mokslinė medicina kartu padeda išvengti natūralios atrankos, nes gerina genetinių sutrikimų turinčių žmonių sveikatą ir reprodukciją. Dėl to mokslinė medicina gali slopinti genetinį fenotipo ir sveikatingumo nulėmimą.“
Tyrime buvo pateiktas Cezario pjūvio procedūros pavyzdys. Tai kultūrinis prisitaikymas, leidžiantis išvengti pavojingų ar net mirtinų gimdymo komplikacijų. Cezario pjūvio sėkmė ir paplitimas padėjo šiek tiek sumažinti genetinę žmonių atranką.
Kita kultūrinė evoliucija yra surogacija, kai vaikų susilaukti negalinčios poros pasirenka implantuoti in vitro būdu apvaisintą kiaušinėlį kitai moteriai, kuri išnešioja ir pagimdo poros genetinį palikuonį.
Ši inovacija aplenkia genetiką, nes leidžia šeimoms susilaukti vaikų, net kai natūrali reprodukcija nėra įmanoma.
„Manome, kad ilgainiui žmonės išsivystys iš individualių genetinių organizmų į kultūrines grupes, kurios veiks kaip superorganizmai. Panašiai kaip skruzdėlių kolonijos ar bičių aviliai“, – sakė T. Waringas.
Mokslininkas taip pat paaiškino, kad kultūra taip yra daug lankstesnė nei genai: genų perdavimas yra griežtas ir apsiriboja tik dviejų tėvų genetine informacija, o kultūrinis perdavimas yra paremtas lanksčiu žmogaus mokymusi ir yra iš esmės neribotas, nes gali naudotis informacija sužinota iš kolegų ir ekspertų, ne tik tėvų.
„Būtent todėl kultūrinė evoliucija yra daug efektyvesnis prisitaikymo būdas nei senoji genetika“, – teigė tyrėjai.
