• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europa kasmet investicijoms į gynybą turi skirti apie 250 mlrd. eurų, kad apsisaugotų be JAV paramos. Atsižvelgiant į bloko ekonomikos pajėgumus, jis galėtų pakelti tokią sumą, teigiama penktadienį paskelbtame tyrime, informuoja „Reuters“.

Europa kasmet investicijoms į gynybą turi skirti apie 250 mlrd. eurų, kad apsisaugotų be JAV paramos. Atsižvelgiant į bloko ekonomikos pajėgumus, jis galėtų pakelti tokią sumą, teigiama penktadienį paskelbtame tyrime, informuoja „Reuters“.

REKLAMA

Tokios išlaidos, prilygstančios 1,5 proc. Europos Sąjungos (ES) bendrojo vidaus produkto (BVP), leistų Europai mobilizuoti maždaug 300 000 karių, kad ji galėtų apsiginti nuo Rusijos, sakoma tyrimų instituto „Bruegel“ ir Kylio pasaulio ekonomikos instituto tyrime. Jame taip pat raginama glaudžiau koordinuoti veiksmus ir vykdyti bendrus pirkimus bei pažymima, kad, nepaisant Europos finansinių galimybių, gynybos koordinavimas žemyne vis dar yra didelis iššūkis nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms.

Dauguma Europos šalių pradėjo justi didesnį JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą toliau plėsti karinius pajėgumus, o jo gynybos ministras praėjusią savaitę įspėjo Europą „nemulkinti“ Amerikos, užkraunant jai atsakomybę už žemyno gynybą.

REKLAMA
REKLAMA

Favoritu lenktynėse dėl Vokietijos kanclerio posto laikomas Friedrichas Merzas ketvirtadienį suabejojo būsimu Vašingtono buvimu NATO, o JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltzas nustatė visoms NATO narėms terminą iki birželio pasiekti išlaidų gynybai tikslą, kuris sudaro 2 proc. BVP.

REKLAMA

Naujajame „Bruegel“ ir Kylio pasaulio ekonomikos instituto tyrime siūloma padidinti Europos išlaidas gynybai nuo dabartinių 2 proc. iki 4 proc. BVP per metus. Pusę šios sumos būtų galima finansuoti pasitelkiant bendrą Europos skolą ir panaudoti bendriems pirkimams, o likusią sumos dalį būtų galima padengti nacionaliniu lygmeniu, nurodė autoriai.

Tyrime pažymima, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Maskva reikšmingai padidino savo karinius pajėgumus.

REKLAMA
REKLAMA

Pranešama, kad tyrimas taip pat parodė, jog papildomoms 50-čiai brigadų Europai reikėtų 1 400 naujų pagrindinių kovinių tankų ir 2 000 pėstininkų kovos mašinų. Šis kiekis pranoktų dabartines visų Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės sausumos pajėgų atsargas.

„Ekonominiu požiūriu tai yra įmanoma (...) Tai kur kas mažiau, nei reikėjo mobilizuoti, pavyzdžiui, siekiant įveikti krizę COVID-19 pandemijos metu“, – pareiškime teigė vienas iš tyrimo autorių Guntramas Wolffas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų