Nepaprastoji padėtis vienoje JAV valstijoje
Niujorko valstija dėl tymų protrūkio kovo 27-ąją paskelbė nepaprastąją padėtį. Nuo spalio mėnesio Roklande užregistruoti 153 tymų susirgimų atvejai iš 300 tūkst. gyventojų, rašoma BBC.
Valstijos valdžia įvedė 500 dolerių arba įkalinimo iki 6 mėnesių bausmę neskiepytam žmogui pasirodžius viešoje vietoje. Per artimiausias 30 dienų neskiepytiems nepilnamečiams yra draudžiama be palydinčių asmenų rodytis mokyklose, prekybos centruose, restoranuose ir šventyklose. Toks sprendimas buvo priimtas išsyk po to, kai tymų atvejai buvo užfiksuoti ir Vašingtono, Kalifornijos, Teksaso ir Ilinojaus valstijose.
Kaip išplito virusas JAV?
Niujorke dabartinis ligos protrūkis kilo užkratą iš Izraelio parvežus grupei keliautojų. Gyvendami tarp nevakcinuotų ir nepilnai vakcinuotų vietos bendruomenės narių, jie lengvai išplatino virusą.
Vašingtone protrūkis kilo kuomet „nulinis pacientas“ (numanomas pirmasis užkrato platintojas) taip pat grįžo iš „Rytų Europos šalies, kurioje plinta virusas“, rašoma „Vox“. Grįžęs asmuo bendravo su nevakcinuotais vaikais Klarko apskrityje. Vaikai lankėsi viešose vietose, įskaitant ir gydymosi įstaigas, mokyklas, bažnyčias, ar parduotuves – taip virusas išplito visame regione.
„Mes daugiau to neaptarinėsime, nebesirodykite čia“
Pastaraisiais metais JAV nuolatos mažėjo vakcinuojamų žmonių skaičius. Tėvai atsisako skiepyti dėl asmeninių ar religinių įsitikinimų, arba klaidingo manymo, kad skiepai provokuoja rimtas komplikacijas.
Daugelis susirgusiųjų Roklande priklauso ultraortodoksų bendruomenėms, kuriose gyvena daugiau nei 6 tūkst. neskiepytų vaikų. Per pastarąjį pusmetį buvo vakcinuota daugiau nei 17 tūkst. žmonių, tačiau tai nepadėjo sustabdyti infekcijos plitimo.
Roklando vadovas Edas Day’us situaciją pavadino „sveikatos apsaugos sistemos krize“. Jis pasakojo, kad amerikiečių gydytojai susiduria su aršiu vietos gyventojų pasipriešinimu, pavadinęs jį „nepriimtinu ir neatsakingu“.
„Kuomet (medikai) ateidavo į užsikrėtusiųjų namus, jiems sakydavo: „Mes to daugiau neaptarinėsime, nesirodykite čia“, – tvirtino jis.
Vietos leidinio „Rockland County Times“ redaktorius Dylanas Skriloffas interviu BBC paskelbė, kad pirmieji susirgimo atvejai buvo užfiksuoti dar prieš pusmetį, ir nuo tol tymų atvejų skaičius stabiliai auga, nepaisant valdžios bandymų susitarti su religinėmis bendruomenėmis skiepytis.
„Jaunimas religinėse bendruomenėse yra 50-60 proc. skiepytas, tačiau to negana“, – aiškino D. Skriloffas.
Protrūkis Madagaskare
Nepaisant PSO plataus masto vakcinacijos programos nuo praėjusių metų spalio mėnesio tymai Madagaskare nusinešė 922 vaikų ir suaugusiųjų gyvybes.
Tai yra oficialūs skaičiai, tačiau jie gali būti daug didesni, nes per šį laikotarpį šalyje tymais užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 66 tūkst., rašoma „Reuters“.
Madagaskaras – sala Indijos vandenyne – yra viena skurdžiausių Afrikos valstybių, o 2017-aisiais vos 57 proc. populiacijos buvo paskiepyta nuo tymų. Šalyje nuo 2003-ųjų faktiškai nebuvo susirgimo atvejų, tai buvo dar viena priežastis, kodėl didelė dalis gyventojų neturėjo ne tik skiepų, bet ir persirgimo atveju susiformavusio imuniteto.
Per pastaruosius pusę metų PSO paskiepijo 2,2 iš 26 mln. vietos gyventojų. Organizacijos atstovų manymu, tai turėtų padėti suvaldyti padėtį šalyje.
Tymų protrūkis Europoje ir tragiška padėtis Ukrainoje
Europoje praėjusiais metais susirgusiųjų tymais skaičius „pagerino“ 10 metų rekordą. PSO duomenimis, 2018-aisiais Europoje nuo tymų mirė 72 žmonės, užsikrėtė – daugiau nei 82 tūkst. žmonių. Ligos atvejai užfiksuoti 47 iš 53 Europos šalių. Daugeliu atveju susirgusiuosius teko guldyti į ligonines.
Labiausiai įtempta situacija stebima karo nualintoje Ukrainoje, kur 2018-aisiais buvo užfiksuota daugiau nei 53 tūkst. susirgimo tymais atvejų – tai yra daugiau negu visose likusiose Europos šalyse kartu sudėjus.
Per pirmuosius du 2019-ųjų mėnesius Ukrainoje susirgo daugiau nei 20 tūkst. žmonių, devyni mirė. Daugiau nei pusė susirgusiųjų – vaikai.
Didžiausi židiniai užfiksuoti Lvovo, Rivnės, Vinycios ir Chmelnicko srityse, taip pat sostinėje Kijeve. Lvove, kur daugiausiai neskiepytų vaikų, nuo vasario mėnesio dirba specialios imunizacijos grupės. Nuo vasario 1-osios Lvovo mokyklose medikai jau vakcinavo daugiau nei 18 tūkst. 6-18 metų vaikų. Skiepijama tik gavus tėvų leidimą.
Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija pažymi: siekiant pagerinti epidemiologinę situaciją šalyje yra būtina, kad bent jau 90 proc. populiacijos būtų paskiepyta.
Tragišką situaciją Ukrainoje nulėmė lėšų stygius vakcinoms. Dar 2008-aisiais, PSO duomenimis, vakcinuoti buvo 95 proc. ukrainiečių, tačiau jau 2016-aisiais antrąjį skiepą nuo tymų gavo tik 31 proc. vietos vaikų. Šis rodiklis – prasčiausias Europoje ir vienas žemiausių pasaulyje, rašoma DW. Tokią situaciją lemiantys faktoriai, anot specialistų, yra įvairūs: pasitikėjimo medicina smukimas, nepatikimų informacijos šaltinių populiarumas ir pačių vakcinų trūkumas.
Ukrainos sveikatos ministerijos atstovai tvirtina, kad gydymo įstaigoms vakcinų nebetrūksta. Tačiau kiek užtruks laiko vakcinuoti gyventojus, kad būtų sustabdyta epidemija, tiksliai niekas negali pasakyti.
Į šią šalį vykstantiems lietuviams Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja pasiskiepyti nuo tymų.
Italija – skiepai privalomi, jeigu nori leisti vaiką į darželį ar mokyklą
Italijoje vaikai nuo kovo mėnesio nebegali lankyti mokyklų ir darželių, kol tėvai nepristatys gydytojų pažymos iš gydymo įstaigos. Neseniai įsigaliojęs naujas, sugriežtintas vakcinavimo tvarkos įstatymas numato tėvams baudas iki 500 eurų, jeigu nevakcinuotas vaikas yra leidžiamas į mokyklą.
Neskiepyti vaikai iki 6 metų gali būti neleidžiami į darželius, o neskiepyti 6-16 metų vaikai gali būti prileisti į mokyklą, tačiau tėvams už skiepų kalendoriaus nesilaikymą gresia bauda iki 500 eurų.
Tėvų abejones dėl skiepų Italijoje paaitrino liūdnai pagarsėjęs 1998-ųjų Andrew Wakefieldo tyrimas, kuriame buvo nurodytas ryšys tarp MMR vakcinos ir autizmo rizikos.
Šio mokslininko tyrimas vėliau buvo daug kartų paneigtas, tačiau 2012-aisiais Riminio teismas papylė dar daugiau alyvos į ugnį – priėmė sprendimą, kad vaikų autizmą gali sukelti MMR vakcina.
2015-aisiais šis sprendimas buvo pripažintas nepagrįstu ir atšauktas, tačiau visuomenei tai padarė didelę žalą, rašoma „Time“.
„Wired“ žurnalisto Riccardo Saporiti nuomone, „antivakserių“ judėjimą galėjo išpopuliarinti ir Italiją drebinantys politikų korupcijos skandalai.
„Praėjusio amžiaus pabaigoje italai pradėjo nebepasitikėti politikais, tuomet mes pradėjome nepasitikėti medikais ir ekonomistais, – teigia R. Saporiti. – Dabar, susidūrus su vakcinų klausimu, kiekvienas turi savo asmeninę nuomonę“.
Ultradešiniųjų ir populistų valdančioji dauguma savo „antisisteminiais“ pareiškimais dar labiau paskatino „antivakserių“ judėjimą. Tačiau net ir jie priėmė sprendimą dėl vienų iš griežčiausių priemonių Europoje, galinčių padėti suvaldyti tymų epidemijos plėtrą.
Kodėl prasideda tymų protrūkiai?
Tymai yra laikomi itin užkrečiama virusine liga – labiau nei Ebolos virusas, tuberkuliozė ar gripas. Virusas greitai plinta oro-lašeliniu būdu, ligos metu dažnai pasireiškia komplikacijos, kurios gali pasireikšti ir pneumonija, sudėtingomis ausų infekcijomis ir smegenų uždegimu.
Specifinio gydymo nuo tymų nėra, vienintelis efektyvus būdas jos išvengti yra skiepai. Iki pasaulyje nusistovėjusios skiepų nuo tymų tvarkos kasmet ši liga nusinešdavo daugiau nei 2,6 mln. žmonių gyvybių. Dabar kasmet vidutiniškai miršta apie 90 tūkst. žmonių. Tačiau, anot PSO pateikiamų duomenų, šis skaičius stabiliai auga, rašoma BBC.
PSO paskelbė, kad vakcinacijos atsisakymas yra viena iš pagrindinių grėsmių 2019-aisiais sveikatos apsaugos srityje.
Nepaisant to, kad mitai apie skiepų žalą ne sykį buvo paneigti žurnalistų, medikų ir susijusių sričių mokslininkų, įvairūs asmeniniai, religiniai ar konspiracijos teorijomis paremti įsitikinimai vis dar randa savo terpę žmonių tarpe. Tokiu būdu mažėjant imunizacijos lygiui visuomenė praranda „kolektyvinį imunitetą“ – galimybę visiškai apsisaugoti nuo tam tikrų susirgimų.
Tyrimai rodo, kad visuomenė, turinti pakankamai aukštą neskiepytų žmonių lygį (daugiau, nei 5 proc.), rizikuoja užkrėsti tymais net ir tuos, kurie laiku skiepijasi.
