Penktadienį Paryžiuje prasidėjo dvi dienas truksiantis Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrų ir bankininkų susitikimas, jo metu bus sprendžiama, kaip kovoti su maisto produktų ir kitų prekių brangimu.
Skurdas žaibišku greičiu
G20 šalių atstovai raginami išspręsti infliacijos problemą, kurią lemia didėjančios maisto produktų ir kuro kainos. Susitikime taip pat bus diskutuojama apie valiutas ir prekybą.
Šią savaitę Pasaulio bankas pranešė, kad maisto produktų kainos išaugo iki pavojingo lygio, o nuo 2010-ųjų gegužės dėl išaugusių kainų dar 44 mln. žmonių atsidūrė skurde.
Tarptautinio valiutos fondo generalinio direktoriaus pavaduotojas Džonas Lipskis (John Lipsky) BBC teigė, kad G20 atstovai turi imtis priemonių pasaulio ekonomiką persmelkusiam nestabilumui pašalinti.
„Vyrauja nerimas dėl akivaizdaus didelio pagrindinių prekių, ypač maisto produktų, kainų nepastovumo", - sakė Dž.Lipskis.
Kalta tik Kinija
Dž.Lipskis teigė, kad kai kurios sparčiai augančios ir didelį prekių perteklių turinčios šalys, tokios kaip Kinija, kurių eksportas yra gerokai didesnis už importą, per daug rėmėsi eksportu, norėdamos paspartinti augimą.
Tuo tarpu kitos šalys, tokios kaip Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos, kurios perka daugiau, negu eksportuoja, per daug remiasi vidaus paklausa, stengdamosi paspartinti augimą.
Jau seniai žinoma, kad JAV kaltina Kiniją juanio nuvertinimu. Per mažas Kinijos valiutos kursas atpigina kinų prekes ir jos tampa konkurencingesnės JAV, o amerikiečių prekės, priešingai, brangsta ir yra mažiau konkurencingos Kinijoje. Kinijos Vyriausybė tokius kaltinimus griežtai neigia.
Nežinoma G20 kaina
Nors G20 šalys jau kurį laiką bendradarbiauja ir stengiasi pagerinti pasaulio ekonomikos būklę, iki šiol joms nepavyko pasiekti jokių aiškių susitarimų. Pasikalbėję ir gerai praleidę laiką įtakingieji ponai tiesiog nusišypso fotografams ir išsiskirsto į namus.
Yra žinoma tik tai, kad panašūs forumai kainuoja milžiniškus pinigus, pasaulio galingieji jų metu akylai saugomi ir skaniai maitinami, apnakvindinami prašmatniuose viešbučiuose ir mėgaujasi kitais malonumais.
Tačiau G20 ar kitų aukščiausio lygio susibūrimų rengėjai niekuomet pasaulio visuomenės, ypač skurstančių milijonų žmonių, neinformuoja, kiek šimtų tūkstančių alkstančių vaikų būtų galima pamaitinti atsisakius nors vieno tokio turtuolių sambūrio.
