Naujasis įsakas uždega žalią šviesą paleisti kalinius, jeigu iki jų laisvės atėmimo bausmės pabaigos likę dveji metai arba mažiau. Taip pat bus galima paleisti anksčiau laiko daugiau negu pusę įkalinimo bausmės atlikusius asmenis.
Šis įsakas nebus taikomas asmenims, nuteistiems už nužudymus, buitinį smurtą, lytinius nusikaltimus, terorizmą arba kitus nusikaltimus prieš valstybę.
Be to, jis nebus taikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, įvykdytus po liepos 1-osios – taigi, nebus paleisti žmonės, nuteisti už ryšius su perversmu, mėgintu įvykdyti liepos 15 dieną.
Teisingumo ministras Bekiras Bozdagas savo „Twitter“ žinutėje rašo, kad nustatytos paleidimo sąlygos atvers kalėjimų vartus maždaug 38 tūkst. žmonių.
Keliose „Twitter“ žinutėse B.Bozdagas pabrėžė, kad naujasis žingsnis „nėra amnestiją“ ir kad nuteistieji bus paleidžiami lygtinai, o ne suteikus malonę.
„Įsakas susijęs su nusikaltimais, įvykdytais iki 2016-ųjų liepos. Jis netaikomas nusikaltimams, įvykdytiems po 2016-ųjų liepos 1-osios“, – rašo ministras.
Pasak vyriausybės, liepos 15-oios pučą, nusinešusį bent 270 žmonių gyvybių, organizavo Jungtinėse Valstijose gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno sekėjai, prasiskverbę į kariuomenę ir kitas valstybės institucijas.
F.Gulenas savo ruožtu neigia ką nors iš anksto žinojęs apie šį perversmą arba kaip nors prie jo prisidėjęs. Tačiau Turkija reikalauja, kad Vašingtonas jį išduotų.
Po žlugusio pučo Turkijos vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir pradėjo didelį susidorojimą su F.Guleno šalininkais.
Per 35 tūkst. žmonių buvo sulaikyti siekiant apklausti, o daugiau negu 17 tūkst. jų skirtas ikiteisminis areštas. Tarp žmonių, suimtų per šiuos valymus, buvo daug karių, policininkų, teisėjų ir žurnalistų.
