Užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris „iškvietė Turkijos pasiuntinį į Užsienio reikalų ministeriją“, pranešė ministerijos šaltinis ir nurodė, kad nors Ankara „turi teisę kovoti su terorizmo grėsme... (bet) tai neturėtų tapti pateisinimu nutildyti opoziciją ar pasiųsti juos už grotų“.
Berlynas jautė „negalįs tylėti“, abi valstybes ir jų žmones sieja glaudūs ryšiai.
„Taigi, reikia oficialiai išsakyti vyriausybės poziciją Turkijos vyriausybei“, – nurodė šaltinis.
Penktadienį abu Liaudies demokratinės partijos (HDP) lyderiai buvo sulaikyti su kitais devyniais parlamento nariais. Šis žingsnis žymi, kad Ankaros smarkiai išplėtė griežtas priemones prieš prokurdiškų pažiūrų politikus po nepavykusio liepos 15-osios karinio perversmo.
Dvišaliai santykiai tarp Ankaros ir Berlyno po nepavykusio pučo Turkijoje tapo įtempti, nes Vokietija ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą, kad griežtos priemonės įtariamųjų atžvilgiu taikomos itin dideliu mastu.
Ketvirtadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Vokietiją esant viena iš blogiausių pasaulio šalių, slepiančių „teroristus“. Jis pareiškė, kad Berlynas neatsakė į prašymus perduoti įtariamuosius dėl žlugusio perversmo.
