„Pasiruošę?“ – R.T.Erdoganas paklausė vėliavomis mojuojančių žiūrovų minios ir perkirpęs juostelę atidarė plačiausią pasaulyje kabamąjį tiltą.
„Pasiekti civilizuotos tautos lygį įmanoma ne žodžiais, bet veiksmais“, - sakė R.T.Erdoganas, kuris šalies politinėje scenoje dominuoja jau daugiau kaip dešimtmetį – 2003-2014 metais jis buvo premjeras, o nuo 2014 metų eina prezidento pareigas.
„Šiuo tiltu mes sujungiame žemynus, - pridūrė jis. - Žmonės miršta, bet jų darbai išlieka nemirtingi.“
Vėliau prezidentas buvo pervežtas per naująjį tiltą autobusu, lydimu stiprios apsaugos.
Naujasis tiltas pavadintas XVI amžiaus osmanų sultono Selimo I Rūsčiojo (Yavuz Sultan Selim) vardu. Šis valdovas per aštuonerius metus trukusį valdymą užkariavo dideles teritorijas Artimuosiuose Rytuose ir tebėra labai gerbiamas mūsų laikų turkų.
Pirmųjų dviejų Bosforo tiltų atidarymo ceremonijos 1973 ir 1988 metais buvo itin svarbios Stambulo naujausių laikų istorijoje.
Įspūdingos architektūros Sultono Selimo tiltas techniškai yra kabamojo ir vantinio tilto hibridas. Jis jungia stačius Bosforo krantus ties Juodosios jūros vartais.
Šis 1 408 metrų ilgio ir 58,5 metro pločio kabamasis tiltas yra plačiausias pasaulyje. Jis taip pat išsiskiria plačiausiu pasaulyje tarpatramiu tarp laikančiųjų pilonų.
Tiltu važinės ne vien automobiliai, bet ir traukiniai. Jis yra ilgiausias pasaulyje kabamasis tiltas, per kurį nutiestas geležinkelis.
Laikantieji pilonai – 323 metrų aukščio, tik metru žemesni negu Eiffelio (Eifelio) bokštas Paryžiuje.
Naująjį Bosforo tiltą suprojektavo prancūzas inžinierius konstruktorius Michelis Virlogeux (Mišelis Virložė). Jis yra pagarsėjęs pasaulyje itin ambicingais statybų projektais – pavyzdžiui, 12 km ilgio Vasco da Gamos (Vasko de Gamos) tilto Lisabonoje ir Mijo viaduko Pietų Prancūzijoje.
