Jis kaltino savo pagrindinio priešininko – Jungtinėse Valstijose gyvenančio dvasininko Fethullah Guleno – sekėjus organizavus tą pučą, kurį sužlugdžius buvo suimta apie 50 tūkst. žmonių, o numanomi sąmokslininkai buvo šalinami iš postų.
Nepaprastoji padėtis reikalinga „siekiant greitai pašalinti visus teroristinės organizacijos, susijusios su mėginimu surengti perversmą, elementus“, R.T.Erdogans sakė prezidentūroje Ankaroje.
Nors nepaprastoji padėtis smarkiai padidina valstybės saugumo tarnybų įgaliojimus, prezidentas pažadėjo, kad „demokratijai nebus sukelta jokio pavojaus“.
Šis pranešimas buvo paskelbtas po ilgai trukusių Turkijos nacionalinio saugumo tarybos ir vyriausybės posėdžių, kurie vyko prezidentūroje, pirmininkaujant R.T.Erdoganui.
Nepaprastoji padėtis suteikia vyriausybei papildomus įgaliojimus suvaržyti judėjimo laisvę, sakė vienas pareigūnas, pridūręs, kad tai nesutrikdys finansų arba komercinės veiklos, nes „tarptautiniai įstatymai nustato suvaržymų ribas“.
Turkija 2002 metais atšaukė vėliausią savo paskelbtą nepaprastąją padėtį, kuri 1987 metais buvo įvesta pietrytinėse provincijose, kovojant su kurdų sukilėliais.
Šalies konstitucijos 120-asis straipsnis leidžia įvesti nepaprastąją padėtį „smarkiai pakrikus viešajai tvarkai dėl smurto veiksmų“.
„Demokratijos pamoka“
Pasaulyje padidėjo susirūpinimas, kai Turkijos institucijos ėmėsi suiminėti arba šalinti iš pareigų kariškius, policininkus, teisėjus, dėstytojus ir kitus valstybės tarnautojus po penktadienį maištaujančių karių surengto nesėkmingo mėginimo perimti valdžią.
Turkijos lyderis taip pat užsipuolė šių valymų kritikus, paraginęs Prancūzijos užsienio reikalų ministrą Jeaną-Marcą Ayrault „žiūrėti savo reikalų“, kai šis perspėjo Ankarą dėl griežtų veiksmų prieš perversmininkus.
„Jis turėtų žiūrėti savų reikalų. Ar jis turi įgaliojimus skelbti tuos pareiškimus apie mano asmenį? – Neturi. Jeigu jis nori demokratijos pamokos, jis gali labai lengvai gauti demokratijos pamoką iš mūsų“, – R.T.Erdoganas sakė duodamas interviu televizijai „al Jazeera“.
Anksčiau trečiadienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry per bendrą spaudos konferenciją su sąjungininkų užsienio reikalų ministrais sakė, kad jie „smerkia šį perversmą“, bet svarbu, kad atsakas į jį „būtų vykdomas visiškai gerbiant demokratiją, kurią mes palaikome“.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas pasisakė dar atviriau, pareiškęs, kad Turkijoje „beveik kiekvieną dieną matome naujas priemones, kurios kertasi su teisinės valstybės principais ir pažeidžia proporcingumo principą“.
R.T.Erdoganas, kalbėdamasis su „al Jazeera“, tvirtino, kad areštai ir nušalinimai nuo pareigų vykdomi „įstatymų ribose“, pridūręs: „Aišku, kad tai nereiškia, jog pasiekėme viso to pabaigą“.
