Liros kursas smuko iki 17,67 liros už JAV dolerį, centriniam bankui paskelbus, kad jis nekeičia bazinės palūkanų normos, kuri ir toliau sudarys 14 procentų.
Centrinis bankas bazinės palūkanų normos nedidino nuo tada, kai gruodį užbaigė itin prieštaringų vertinimų sulaukusį normos mažinimo ciklą.
Normos mažinimas išprovokavo ekonominę krizę, dėl kurios smuko gyventojų gyvenimo lygis ir suprastėjo prezidento Recepo Tayyipo Erdogano šansai laimėti kitąmet vyksiančius visuotinius rinkimus.
Turkijos lyderis neslepia esąs didelių palūkanų normų priešininkas ir jis jau yra atleidęs ne vieną centrinio banko vadovą, kuris didino normas, siekdamas suvaldyti infliaciją.
R. T. Erdoganas mano, kad didelės palūkanų normos stumia kainas aukštyn, nors tai prieštarauja tradicinėms ekonominėms normoms.
Oficialioji metinė infliacija Turkijoje jau pasiekė 78,6 proc. ir analitikai mano, kad ji ir toliau viršys rekordus, kurie paskutinį kartą buvo fiksuoti praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje.
Turkijos ekonomistų savarankiški atliekami skaičiavimai rodo, kad realus infliacijos lygis gali būti gerokai aukštesnis.
Tačiau R. T. Erdogano komanda tikina, jog kitų metų pradžioje infliacija pradės mažėti.
O centrinis bankas teigia, jog infliaciją lemia maisto ir energijos brangimas, kurį išprovokavo Rusijos ir Vakarų priešprieša dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.
Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ praėjusią savaitę įspėjo, kad „Turkijos ekonominė politika tampa vis labiau intervencinė ir neprognozuojama“.
Jie „ne tik nesugebėjo pritraukti naujo kapitalo, kurį galėtų panaudoti einamosios sąskaitos deficito finansavimui ir įtampos mokėjimų balanse mažinimui, bet ir gali pakenkti pasitikėjimui, o tokiu atveju kiltų rizika indėlių stabilumui ar išoriniam finansavimui“, įspėjo „Fitch“.
