Turkijos parlamentas prezidentu išrinko Abdullah Gulą. Valdančiosios religinės partijos (AKP) kandidatui A. Gului per pirmuosius du balsavimus nesurinko reikalingos dviejų trečdalių balsų daugumos. Trečiajame ture, kai pergalei pakako paprastos daugumos, jo išrinkimu buvo neabejojama.
Taip pasibaigė užsitęsusi krizė, kilusi po to, kai pavasarį konstitucinis teismas panaikino šio kandidato išrinkimą, o pakartotinį balsavimą sužlugdė jį boikotavusi opozicija. Sušaukti naujo parlamento rinkimai paliko svertus AK rankose.
Nors politiniai oponentai nuogąstauja, kad tokiu būdu į viešąjį gyvenimą vėl grįžtų religija, būtų pasaulietinio respublikos kurso, pats prezidentas tai neigia. Nurodoma, kad būtent Gulas pradėjo derybas su Europos Sąjunga dėl narystės šioje organizacijoje, o pats šalies vadovas ir premjeras Tayypas Erdoganas kartoja išsaugosią pasaulietinį valstybės pobūdį ir neturį jokių slaptų islamizacijos planų.
Tayyipas Erdoganas šalyje yra populiarus, nes jo valdymo metais užfiksuotas rekordinis ekonomikos augimas ir prasidėjo derybos dėl narystės ES.
Pasaulietinį elitą, ypač karinį, stipriai erzina ir musulmonišką skarelę dėvinti prezidento žmona.
2002 m. jo vadovaujama partija AK, kuri, kaip teigia jo šalininkai, yra isl.amiška, bet ne islamistinė, buvo išrinkta į parlamentą. Dabar ji turi daugumą: 341 vietas 550 vietų parlamente.
Analitikai pabrėžia, jog kai kurių ES politikų sprendimas stabdyti derybas su Turkija, tik stiprina islamistų pozicijas šalyje ir ateityje gali pastūmėti šią galingą ir turtingą valstybę mažiau draugišku Vakarams keliu.
Turkija yra artimiausia Vakarams didelė musulmoniška šalis su pasaulietine konstitucija. Ji yra NATO narė ir siekia narsytės Europos Sąjungoje.
Pasaulietinės respublikos architektas - Mustafa Kemalis Atatiurkas (Mustafa Kemal Atatürk) – Turkijos Respublikos įkūrėjas bei pirmasis jos prezidentas, valdęs 1923–1938m.
Jo iniciatyva panaikinti šariato įstatymai, religiniai teismai, uždarytos medresės, dervišų ordinas ir jo vienuolynai, uždrausta daugpatystė, moterims suteikta rinkimų teisė, vietoje arabiškų įvesti lotyniški rašmenys, europietiškas kalendorius, priimta konstitucija ir civilinis kodeksas
