Turkija ir ES prieštaringai vertinamą susitarimą pasirašė kovą. Ankara sutiko priimti sirus migrantus, išsilaipinančius Graikijos salose mainais į 3 mlrd. eurų ir bevizį režimą.
„Jei negausime rezultato, kurio tikimės dėl vizų klausimo... jei pažadai nebus įvykdyti, Turkija be abejonės turi planą B ir turės planą C“, – sakė R.T.Erdoganas per spaudos konferenciją Ankaroje, kur dalyvavo ir Slovėnijos prezidentas.
„Neprivalome sakyti „taip“ kiekvienam sprendimui, priimtam dėl mūsų. ES kol kas mums nieko nedavė“, – pridūrė jis, bet plačiau nekomentavo.
Briuselio ir Ankaros santykiai tapo įtempti po nepavykusio liepos 15-osios perversmo Turkijoje.
Sudėtingi santykiai dar pablogėjo po praėjusio mėnesio Europos Parlamento balsavimo, kai europarlamentarai pritarė siūlymui įšaldyti derybas su Ankara dėl jos narystės Europos Sąjungoje, kai Turkija ėmėsi griežtų priemonių po minėto nepavykusio perversmo. Savo ruožtu R.T.Erdoganas pareiškė, kad ta teisiškai neįpareigojanti rezoliucija yra bereikšmė.
Turkija kaltina ES, kad ši nerodo pakankamai solidarumo dėl nepavykusio pučo, o Briuselis ne kartą ragino Ankarą laikytis įstatymų, nes ten buvo suimta dešimtys tūkstančių žmonių, įtariamų ryšiais su perversmą planavusiais asmenimis.
Iš viso Turkijoje buvo areštuota, nušalinta ar atleista per 100 000 žmonių, dirbusių teismuose, kariuomenėje, žiniasklaidoje, policijoje ir valstybės tarnyboje. Jie įtariami ryšiais su musulmonų pamokslininku Fethullah Gulenu, kaltinamu pakursčius įvykdyti perversmą.
JAV gyvenantis dvasininkas šiuos kaltinimus įnirtingai neigia.
ES turėjo suteikti turkams galimybę keliauti be vizų vėliausiai iki spalio, o R.T.Erdoganas piktinasi, kad kai kurios Lotynų Amerikos šalys jau turi tokią privilegiją.
„Dabar kreipiuosi į pasaulio žiniasklaidą: ką bendra Lotynų Amerikos šalys turi su ES?“ – klausė jis.
Turkijos lyderis kalbėjo apie Kolumbiją ir Peru, kurioms be vizų keliauti po ES Šengeno zoną buvo leista 2015 metais.
