Statistikos duomenimis, daugėja iš užsienio sugrįžtančių tautiečių. Valdžia tai laiko valstybės ekonomikos atsigavimo ženklu. Tačiau ekspertai ilgalaikės grįžimo tendencijos nemato, kol nebus ilgalaikės imigracijos strategijos, praneša LTV „Panorama“.
26-erių Jokūbas Kunigėlis grįžo į Lietuvą po dvejų metų, praleistų Didžiojoje Britanijoje. Jis sako, kad užsienyje sunku susirasti darbą pagal specialybę dėl kultūrinių ir kalbos skirtumų. Dabar Lietuvoje sėkmingai dirbantis jaunuolis džiaugiasi nepabijojęs niūrios nedarbo statistikos ir grįžęs į gimtinę, kurioje jaučiasi laimingesnis.
„Tikriausiai pagrindinė priežastis ta, kad savoje šalyje jautiesi labiau savu negu bet kurioje kitoje šalyje“, – tvirtina vaikinas.
Statistika rodo: į Lietuvą šiemet jau grįžo kone 6 tūkstančiai emigrantų. Tai yra tiek, kiek pernai per visus metus. Valdininkai sako, kad tai – Lietuvos ūkio atsigavimo ženklas. Esą žmonės patikėjo, kad krizė praeityje.
„Manau, kad jauniems žmonėms visą laiką atsiras galimybių įsitvirtinti. Kartais tik mes patys per daug panikuojame, sutirštindami spalvas“, – mano Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.
Tačiau ekspertai optimizmu netrykšta. Jie pirštu rodo į rekordinį, per 17 proc. viršijantį nedarbą, o nežymiai gerėjantys ekonominiai rodikliai – nepakankam priežastis grįžti. Esą padidėjusios imigracijos priežastys – tik iliuzija.
„Labai sunku vertinti, ar juda žmonės, ar juda popieriai, tai yra, ar tai nebus deklaracijos. Nes pernai ypač didelis emigracijos padidėjimas buvo popierių judėjimas. Žmonės buvo jau seniai išvykę, tiesiog tik dabar deklaravo savo išvykimą“, – aiškino Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Aušra Sipavičienė.
Ekonomikos ekspertai pabrėžia, kad išvykstančiųjų skaičius vis tiek penkis kartus didesnis už imigrantų. Tačiau visada atsiranda neprisitaikančių ir grįžtančių. Norint emigraciją sustabdyti, anot jų, reikia ilgalaikės valstybės strategijos. Pasak politikų, dėl finansinės krizės jos taip ir nepavyko parengti. Todėl, jei žmonės ir grįžta, neaišku, kiek ilgai jie pasiliks.
„Mūsų pagrindinė užduotis – išlaikyti jaunus žmones Lietuvoje ir kad tie žmonės gyventų šeimoje. Emigracija ne tokia baisi būtų, jeigu pas mus šeimoje būtų 3–4 vaikai. Kadangi šiuo metu yra mažiau, tai ta emigracija yra baisi rykštė. Vieno žmogaus netektis Lietuvai kainuoja maždaug 10 tūkst. litų mokesčių per metus“, – skaičiavo R. Dagys.
Ekonomistų teigimu, likti tėvynėje skatintų galimybė gauti gerai mokamą darbą ir geresnės ekonominės bei socialinės sąlygos.
„Nemažiau svarbus yra ir darbdavių bei šiaip žmonių požiūris vienas į kitą, nes labai dažnai užsienyje gyvenantys imigrantai dirba labai sunkiai, tikai ne lengviau nei Lietuvoje, ir pragyvena vos ne vos sudurdumi galą su galu. Tačiau su jais pabendravus paaiškėja vienas teiginys, būtent, kad su jais elgiamasi, kaip su žmonėm, yra daugiau to žmogiško orumo“, – teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Vincentas Vobolevičius.
Iš Lietuvos per du dešimtmečius jau emigravo 230 tūkst. žmonių, imigravo tik 70 tūkstančių. Tai reiškia, kad Lietuva jau neteko tiek žmonių, kiek šiuo metu gyvena Klaipėdoje.
