Pasakojame apie patį K. Kelloggą ir jo ankstesnius viešus siūlymus dėl taikos Ukrainoje.
Kas yra Keithas Kelloggas?
80-metis K. Kelloggas dirbo D. Trumpo administracijoje ir pirmosios jo kadencijos metu (2017-2021 m.), ėjo Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pareigas ir patarinėjo tuometiniam nacionalinio saugumo viceprezidentui Mike’ui Pence’ui.
JAV žiniasklaidoje jis yra vadinamas ištikimu Donaldo Trumpo šalininku.
Vietnamo karo metu jis tarnavo 101-ojoje oro desanto divizijoje, o po to, kai įgijo JAV kariuomenės specialiųjų pajėgų karininko kvalifikaciją, buvo Kambodžos kariuomenės specialiųjų pajėgų patarėjas.
Tuomet daugelį metų ėjo įvairias pareigas JAV kariuomenėje, operacijų „Dykumos skydas“ / „Dykumos audra“ metu, 1990-1991 m., K. Kelloggas buvo 82-osios oro desanto divizijos štabo viršininkas, o vėliau – divizijos vado padėjėjas.
Pasitraukęs iš aktyvios tarnybos JAV kariuomenėje K. Kelloggas perėmė vyriausiojo operatyvinio pareigūno pareigas Irake, po2003 m. JAV vadovaujamos invazijos į šią šalį.
Vėliau dirbo privačiame sektoriuje saugumo konsultantu.
Jis yra vienas iš „America First Policy Institute“ pirmininkų. Ši organizacija buvo įkurta 2021 m. siekiant propaguoti D. Trumpo užsienio ir vidaus politikos idėjas.
Instituto interneto svetainėje pateiktoje K. Kelloggo biografijoje rašoma, kad jis turi „plačių žinių apie Europą, Ramiojo vandenyno regioną, Artimuosius Rytus ir Afriką“.
Jis taip pat yra buvęs konservatyvaus JAV televizijos kanalo „Fox News“ ir liberalia laikomos CNN komentatorius.
Ką Kellogas sakė apie karą Ukrainoje?
Šių metų pavasarį K. Kelloggas tapo vienu iš politikos instituto „America First Policy Institute“ paskelbto karo Ukrainoje sureguliavimo plano autorių.
„Voice of America“ teigimu, šio plano detalės buvo tokios:
- Jungtinės Valstijos turėtų skatinti paliaubas ir siekti derybomis išspręsti Ukrainos konfliktą. Kartu Vašingtonas ir toliau tieks Ukrainai ginklus, kad užkirstų kelią tolesniems Rusijos išpuoliams, tačiau tik tuo atveju, jei Kyjivas sutiks pradėti taikos derybas. JAV taip pat įspės Maskvą, kad Vašingtonas padidins pagalbą Kijevui, jei šis atsisakys derėtis.
- Siekdamos priversti Rusiją dalyvauti derybose, JAV ir kitos NATO šalys atidės Ukrainos narystės klausimą ilgesniam laikui mainais į „platų ir patikrinamą susitarimą su saugumo garantijomis“.
- Ataskaitos autoriai rašo, kad iš Ukrainos nebus reikalaujama atsisakyti ketinimų grąžinti visas Rusijos užgrobtas teritorijas. Tačiau Kyjivas turi sutikti, kad šiam tikslui pasiekti bus naudojamos tik diplomatinės priemonės, o procesas gali užtrukti ilgai.
- Kad Rusija sutiktų su susitarimu, dokumente siūloma iš dalies panaikinti jai taikomas sankcijas, tačiau įvesti muitus Rusijos importuojamiems energijos ištekliams, kad būtų galima finansuoti Ukrainos atstatymą.
- Kaip rašė „Reuters“, plane taip pat siūloma įšaldyti dabartinę fronto liniją.
Rusija ir Ukraina pareiškė, kad su tokiais pasiūlymais nesutiks.
Kritikai abejoja Trumpo planų įgyvendinimu
D. Trumpas pažadėjo nutraukti karą Ukrainoje per vieną dieną, tačiau tiksliai nenurodė, kaip ketina tai pasiekti. Išrinktasis prezidentas dar nepatvirtino, kad jo pasiūlymai bus būtent tokie, kokie išdėstyti politikos instituto „America First Policy Institute“ parengtame dokumente.
D. Trumpo kritikai baiminasi, kad jis, grasindamas nutraukti karinę pagalbą, bandys priversti Ukrainą sudaryti taikos susitarimą jai nenaudingomis sąlygomis (konflikto įšaldymas arba teritorinės nuolaidos).
Tačiau po neseniai Niujorke įvykusio D. Trumpo ir prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo Ukrainos vadovas sakė, kad tuometinis pretendentas į Baltuosius rūmus bent jau neprieštaravo jo argumentams.
Anksčiau Ukrainos atstovai ne kartą sakė, kad negali sutikti su jokiomis teritorinėmis nuolaidomis ar konflikto įšaldymu. Pastarasis, pasak Ukrainos pareigūnų, tik padėtų Rusijai geriau pasirengti naujam puolimui.
Šių metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvardijo savo sąlygas karui užbaigti. Tarp jų – Ukrainos kariuomenės išvedimas iš visos Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sričių (šiuos regionus Rusija bando aneksuoti) teritorijos, taip pat Kyjivo atsisakymas stoti į NATO. Maža to, Rusija reikalauja rusų kalbos visoje Ukrainoje įteisinimo, kariuomenės mažinimo ir kitų dalykų.
