Raginimas keisti valdymą, įdarbinimo praktiką ir priėmimo procedūras buvo balandžio 3-iąją Harvardo universitetui pateiktų reikalavimų sąraše, kuriame nurodoma uždaryti už įvairovę atsakingus biurus ir bendradarbiauti su imigracijos tarnybomis tikrinant užsienio studentus.
Laiške studentams ir dėstytojams Harvardo universiteto prezidentas Alanas Garberis pažadėjo pasipriešinti vyriausybei, tvirtindamas, kad mokykla „nesiderės dėl savo nepriklausomybės ar konstitucinių teisių“.
D. Trumpo jungtinė kovos su antisemitizmu darbo grupė atsakė pareiškimu, kuriame paskelbė apie 2,2 mlrd. dolerių vertės daugiamečių dotacijų sustabdymą ir 60 mln. dolerių (52,74 mln. eurų) vertės vyriausybinių sutarčių įšaldymą.
„Šiandieninis Harvardo pareiškimas patvirtina nerimą keliančią nuostatą, kuri paplitusi prestižiškiausiuose mūsų šalies universitetuose ir koledžuose, kad federalinės investicijos nėra susijusios su atsakomybe laikytis pilietinių teisių įstatymų“, – teigė darbo grupė.
„Mokymosi trikdymas, kuris pastaraisiais metais kamuoja universitetų miestelius, yra nepriimtinas. Žydų studentų persekiojimas yra netoleruotinas. Atėjo laikas elitiniams universitetams rimtai pažvelgti į šią problemą ir įsipareigoti imtis reikšmingų pokyčių, jei jie nori ir toliau gauti mokesčių mokėtojų paramą“, – sakoma pareiškime.
Praėjusiais metais studentų protestai prieš Izraelio karą Gazos Ruože sukrėtė studentų miestelius visoje šalyje, o kai kurie iš jų baigėsi smurtiniais susirėmimais su policija, taip pat būta ir proizraelietiškų protestų.
D. Trumpas ir kiti respublikonai kaltino aktyvistus remiant „Hamas“ – JAV teroristine laikomą grupuotę, kuri 2023-iųjų spalio 7-ąją surengė karą sukėlusį išpuolį prieš Izraelį.
Kovą Švietimo departamentas paskelbė pradėjęs tyrimą dėl įtariamo „antisemitinio pobūdžio persekiojimo ir diskriminacijos“ 60 koledžų ir universitetų.
Anksčiau JAV administracija, pateikdama pirmuosius reikalavimus, ėmėsi peržiūrėti 9 mlrd. dolerių (7,91 mlrd. eurų) federalinį finansavimą Harvardo universitetui ir jo filialams.
Penktadienį vyriausybė išsiuntė Harvardo universitetui daug išsamesnį sąrašą, įskaitant reikalavimą atlikti studentų ir dėstytojų pažiūrų „auditą“.
„Siautėjantis antisemitizmas“
A. Garberis sakė, kad universitetas yra „atviras naujai informacijai ir skirtingoms perspektyvoms“, tačiau nesutiks su reikalavimais, kurie „peržengia šios ar bet kurios kitos administracijos teisėtus įgaliojimus“.
„Jokia vyriausybė, nepriklausomai nuo to, kuri partija yra valdžioje, neturėtų diktuoti, ką privatūs universitetai gali dėstyti, ką jie gali priimti ir įdarbinti, kokias studijų ir tyrimų sritis jie gali plėtoti“, – teigė A. Garberis.
Kongreso narė respublikonė Elise Stefanik, kurią D. Trumpas praėjusiais metais gyrė už agresyvų universitetų kvestionavimą dėl antisemitizmo, pavadino Harvardo universitetą „moralinio ir akademinio puvimo aukštajame moksle įkūnijimu“.
Niujorko politikė, aktyviai palaikanti Izraelį ir JAV žydų iniciatyvas, apkaltino universitetą toleruojant „siautėjantį antisemitizmą“.
Tačiau Gebenės lygai priklausantis universitetas sulaukė liberalų palaikymo, be kita ko – iš buvusio prezidento Baracko Obamos, Senato mažumos lyderio Chucko Schumerio ir Vermonto senatoriaus Bernie Sanderso.
„Sveikinu Harvardą atsisakius išsižadėti savo konstitucinių teisių prieš Trumpo autoritarizmą, – socialiniame tinkle „X“ rašė B. Sandersas. – Kiti universitetai turėtų pasekti jo pavyzdžiu.“
Pirmadienį Masačusetso technologijos institutas taip pat paskelbė, kad pateikė ieškinį, kuriuo siekia sustabdyti Energetikos departamento dotacijų, kuriomis remiamas „beveik 1 000 mūsų bendruomenės narių darbas“, nutraukimą, sakė universiteto prezidentė Sally Kornbluth.
Kitaip į Baltųjų rūmų reikalavimus reagavo Kolumbijos universitetas, kuris buvo praėjusių metų propalestinietiškų protestų epicentras.
D. Trumpo administracija privačiam universitetui Niujorke 400 mln. dolerių (351,59 mln. eurų) sumažino federalines dotacijas, kaltindama ją tuo, kad nesugebėjo apsaugoti žydų studentų nuo persekiojimo, kai protestuotojai mitingavo prieš Izraelio puolimą Gazos Ruože.
Reaguodamas į tai, universitetas sutiko pertvarkyti studentų drausminimo tvarką ir įdarbino 36 pareigūnus, kad padidintų savo saugumo komandą.
Imigracijos pareigūnai ne tik sumažino finansavimą, bet ir nusitaikė į du propalestinietiškų protestų Kolumbijos universitete organizatorius: Mahmoudą Khalilą, kurį vyriausybė siekia deportuoti, ir Mohseną Mahdawi, kuris buvo sulaikytas pirmadienį, kai dalyvavo pokalbyje dėl JAV pilietybės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
