Neseniai pareigas pradėjęs eiti JAV prezidentas taip pat patyrė pirmąją teisinę nesėkmę dėl savo tarptautinę visuomenę suneraminusio įsako stabdyti pabėgėlių priėmimą ir neleisti atvykti musulmoniškų šalių piliečiams. Federalinė teisėja iš dalies blokavo šį sprendimą.
Jos nurodymas laikinai leisti sulaikytiems žmonėms būti šalyje neleidžia deportuoti dešimčių pabėgėlių ir kitų atvykėlių, kurie buvo sulaikyti JAV oro uostuose po D.Trumpo penktadienio popietę priimto įsako.
Britų premjerė Theresa May (Tereza Mei) pareiškė nesutinkanti su tokiais apribojimais ir įsikiš, jei jis palies Jungtinės Karalystės piliečius. O Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) perspėjo dėl Amerikos vadovo protekcionistinės pozicijos būsią „ekonominių ir politinių pasekmių“.
D.Trumpo įsakas stabdo pabėgėlių priėmimą mažiausiai 120 dienų bei uždraudžia septynių musulmoniškų šalių (Irano, Irako, Libijos, Somalio, Sudano, Sirijos ir Jemeno) piliečiams 30 dienų išduoti vizas. Toks sprendimas, kurį nedelsdamos privalėjo vykdyti JAV tarnybos, sukėlė didelio masto protestų didžiuosiuose oro uostuose visoje šalyje. Niujorko Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio) oro uoste kai kurie iš 2 tūkst. demonstrantų skandavo „Įleiskite juos, įleiskite juos!“ nesvarbu, ar jie norėtų emigruoti į Ameriką, ar tik joje apsilankyti.
Geresni JAV ir Rusijos santykiai?
D.Trumpo draugiška pozicija V.Putino atžvilgiu, nors Prancūzija ir Vokietija jį kaltina siekiu pakenkti Vakarų vienybei, kelia nerimą nuo pat jo pergalės JAV prezidento rinkimuose pernai lapkritį.
Baltieji rūmai D.Trumpo pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu laiko „reikšminga pradžia“ gerinant Vašingtono ir Maskvos santykius, o Kremlius sako, kad prezidentai sutarė vystyti santykius „lygomis sąlygomis“ ir „realiai koordinuoti“ veiksmus prieš „Islamo valstybę“.
D.Trumpas praėjusią savaitę pradėjo eiti prezidento pareigas tokiu metu, kai JAV ir Rusijos santykiai yra pablogėję iki žemiausio lygmens nuo Šaltojo karo laikų. JAV žvalgybos agentūros kaltina Kremlių įsilaužus į Demokratų partijos elektroninio pašto dėžutes, kad paveiktų JAV prezidento rinkimus D.Trumpo naudai.
Tuo tarpu pats D. Trumpas, kurio prezidentavimas didina perspektyvą, kad Rusijai bus sušvelnintos sankcijos dėl Krymo aneksijos 2014 metais, išreiškė abejonių dėl to, ar Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus.
Šią savaitę telefonu D.Trumpas pasikalbėjo su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe (Šindzu Abe), Vokietijos kanclere Angela Merkel, Rusijos prezidentu V.Putinu, Prancūzijos prezidentu F.Hollande'u ir Australijos ministru pirmininku Malcolmu Turnbullu (Malkolmu Ternbulu).
Šie pokalbiai suteikė JAV prezidentui išankstinę galimybę paaiškinti savo politiką, kuri glumina ar gąsdina visą pasaulį.
Europos lyderiai ypač sunerimę dėl D.Trumpo kritikos NATO atžvilgiu. Jis pavadino transatlantinį karinį aljansą „atgyvena“ tuo metu, kai šis yra laikomas pagrindine gynybos priemone nuo V. Putino.
Tačiau kalbėdamasis su A.Merkel D.Trumpas pritarė, kad NATO svarba yra „fundamentali“, pranešė Baltieji rūmai.
JAV skiria nemažai lėšų NATO, tad D.Trumpas ragina kitas nares pasitempti ir didinti savo įnašus.
