D.Trumpas veikiausiai bus šiltai sutiktas naftos turtingoje karalystėje, kur įvyks derybos su karaliumi Salmanu, tačiau nuotaikos Jungtinėse Valstijoje yra niūrios. Neseniai paaiškėjo, kad Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrime dėl prezidento kampanijos atstovų galimų ryšių su Rusija figūruoja ir vienas Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas.
Buvęs FTB direktorius Jamesas Comey (Džeimsas Komis) sutiko viešai duoti parodymus apie savo vadovautą tyrimą. Toks jo pareiškimas dar labiau padidino spaudimą Baltiesiems rūmams, kuriuos sukrėtė nauji kaltinimai dėl D.Trumpo veiksmų. Pranešta, kad prezidentas praėjusią savaitę per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pavadino J.Comey „bepročiu“ ir sakė, kad jo atleidimas iš FTB vadovo pareigų sumažino „didžiulę įtampą“.
Prieš išvykdamas JAV prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „tvirtai gins Amerikos interesus“ per savo aštuonių dienų užsienio vizitų maratoną į Artimuosius Rytus ir Europą, kuris taps tikru jo diplomatiniu išbandymu.
D.Trumpo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama) dėl palankumo šiitiškam Iranui Persijos įlankos valstybių buvo vertinamas įtariai, bet D.Trumpas Teherano atžvilgiu veikiausiai užims griežtesnę poziciją.
Dėl tokios pozicijos, mažesnio dėmesio žmogaus teisėms ir galimo pranešimo apie naujus susitarimus dėl ginklų tiekimo, tradiciniai Vašingtono sąjungininkai – sunitiškos Persijos įlankos valstybės – turėtų likti patenkinti.
„Jis bus griežčiau nusiteikęs Irano atžvilgiu“, – sakė Philipas Gordonas (Filipas Gordonas) iš strateginių studijų centro „ Council on Foreign Relations” (CFR) .
„Jis nepamokslaus jiems apie demokratiją ir žmogaus teises“, – pridūrė jis.
Prieš D.Trumpo vizitą Saudo Arabijoje, kur jį lydės žmona Melania (Melanija) ir dukra Ivanka, Vašingtonas ir Rijadas paskelbė pirmą „bendrą teroristą“: į juoduosius sąrašus įtraukė Irano remiamo ginkluoto šiitų judėjimo iš Libano „Hizbollah“ lyderį.
Penktadienį vakare Saudo Arabija pranešė į pietvakarius nuo Rijado numušusi Jemeno sukilėlių paleistą balistinę raketą.
Saudo Arabija vadovauja koalicijai, kuri vykdo karinę kampaniją prieš Irano remiamus husių sukilėlius. JAV šiai koalicijai tiekia ginklus, žvalgybos informaciją bei degalų papildymo ore paslaugas.
„Musulmonų draudimas“
Tačiau D.Trumpo santykiai bendrai su musulmonišku pasauliu tebėra itin įtempti dėl prieš kelis mėnesius jo įvesto draudimo į JAV atvykti kelių musulmoniškų šalių piliečiams.
Dėl to itin atidžiai bus stebima jo kalba apie islamą, kurią prezidentas kelioms dešimtims musulmonų lyderių pasakys per viršūnių susitikimą Rijade sekmadienį.
„Kalbėsiuosi su musulmonų lyderiais ir paraginsiu juos kovoti su neapykanta ir ekstremizmu, ir rinktis taikią ateitį savo tikėjimui“, – prieš kelionę sakė D.Trumpas.
JAV lyderis nori, kad Persijos įlankos valstybės labiau įsitrauktų į kovą su ekstremistais, tokiais kaip džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS, ISIS).
„Paraginsime savo partnerius iš arabų ir musulmonų (pasaulio) žengti drąsius naujus žingsnius skatinant taiką ir pasipriešinant tiems, pradedant ISIS ir baigiant „al Qaeda“, kurie įtvirtina chaosą ir smurtą, sukėlusį tiek daug kančių visame musulmonų pasaulyje ir už jo ribų“, – sakė D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris (Herbertas Reimondas Makmasteris).
Nors dauguma JAV prezidentų su savo pirmuoju užsienio vizitu vyksta į kaimynines Kanadą ar Meksiką, 70-metis respublikonas priėmė kitokį sprendimą. Per savo pirmą kelionę jis suplanavo šešias stoteles.
Jis dalyvaus daugybėje asmeninių susitikimų su pasaulio lyderiais, įskaitant popiežių Pranciškų bei naująjį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną).
Ši vizitų virtinė buvusiam nekilnojamojo turto magnatui, kaip žinia, nemėgstančiam ilgų kelionių, veikiausiai bus labai sudėtinga.
Pastaruoju metu kilę įvairūs skandalai smarkiai pakenkė D.Trumpo padėčiai Jungtinėse Valstijose. Jo prezidentavimas jau atvirai lyginamas su susikompromitavusiu ir vėliau atsistatydinusiu prezidentu Richardu Nixonu (Ričardu Niksonu).
Penktadienį laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad tiriant Rusijos pastangas pakreipti rinkimus D.Trumpo naudai, išaiškėjo ir „vienas svarbus įtariamasis“ iš Baltųjų rūmų. Visgi prezidentas nuolat tvirtina, kad jo rinkimų kampanijos komanda neturi nieko bendra su Kremliumi.
Baltuosius rūmus sukrėtė ir dar vienas skandalas, dėl pranešimų, jog prezidentas aukštiems Rusijos pareigūnams pasakė, kad „bepročio“ J.Comeyatleidimas pašalino „didelį spaudimą“ jam.
Šie skandalai vėl atnaujino kalbas, ar respublikonas sugebės išlaikyti prezidentui tinkamą toną bendraudamas su užsienio šalių lyderiais. Tuo tarpu pats D.Trumpas pasiskelbė tapęs „didžiausios raganų medžioklės“ per Amerikos politinę istoriją auka.
