Kartu Amerikos prezidentas nori reikalauti iš Europos partnerių didesnio finansinio dalyvavimo išlaikant likusias JAV pajėgas. Pasak šaltinio, D. Trumpas šią iniciatyvą argumentuoja tuo, kad šalies kariai atlieka atgrasymo funkciją ir jų finansavimas neturėtų gulti tik ant Amerikos mokesčių mokėtojų pečių.
Kol kas sunku pateikti konkrečius skaičius, nes diskusija dar tik prasideda. Tačiau jau dabar aišku, kad Europos šalys turės padidinti savo karinius biudžetus, teigė agentūra.
Karas Ukrainoje ir Tumpo požiūris į saugumą
Anot „Ansa“ šaltinio, karas Ukrainoje suvaidino svarbų vaidmenį formuojant D. Trumpo poziciją. Kartu JAV prezidentas nusprendė atsisakyti „vienašališko pasitraukimo“ strategijos, baimindamasis, kad toks sprendimas gali būti suprastas kaip „antrasis Kabulas“.
„D. Trumpas nenori, kad jo vardas būtų siejamas su tokiu scenarijumi“, – pažymėjo Europos diplomatas.
Trumpas nori, kad Europos šalys gynybai skirtų po 5 proc.
Kartu prezidentas primygtinai reikalauja, kad Europos šalys prisiimtų pagrindinę finansinę paramos Ukrainai naštą. D. Trumpo nuomone, ši problema labiau susijusi su Europa, o ne su Jungtinėmis Valstijomis.
Primename, kad anksčiau D. Trumpas iškėlė reikalavimą padidinti NATO valstybių narių išlaidas gynybai iki 5 proc. jų BVP.
Dabar nė viena aljanso valstybė nėra pasiekusi šio lygio. Pagal karines išlaidas, išreikštas procentais nuo BVP, pirmauja Lenkija, kuri siekia pasiekti 5 proc. lygį ir jau skiria 4,12 proc. Antroje vietoje yra Estija (3,43 proc.), o trečioje – JAV (3,38 proc.).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
