Atgal pas rusus?
Neseniai Budapešte įvykęs V.Putino vizitas ir beveik tuo pat metu kilęs triukšmas dėl to, kad neva Čekija slapta tiekia Rusijai šiuolaikinius ginklus, nors kartu atmetė ginklų pirkti norėjusios Ukrainos prašymą, gali liudyti apie sėkmingas Kremliaus pastangas skaldyti Europos Sąjungą.
Galima sakyti, kad Rytų Europoje paskutinysis XX a. dešimtmetis praėjo su šūkiu „Atgal į Europą“: tada buvusios socialistinio bloko šalys, tarp jų – Vengrija ir Čekija, tiesiog rungtyniavo tarpusavyje, kuri greičiau atliks visas stojimui į Europos valstybių bendriją, vėliau pavadintą Europos Sąjunga, būtinas sąlygas. Tačiau dar po dešimties metų išryškėjo visiškai priešinga tendencija, rašo Čekijos internetinis leidinys „Echo24“. Rytų Europos šalys gavo tai, ko norėjo, įskaitant visus Europos ekonominės erdvės privalumus, ir dabar kai kurios jų nori išsilaisvinti iš politinės Europos Sąjungos įtakos.
Neseniai Rytų Europos šalys turėjo šiurpoką progą išvysti, kuo baigiasi jų vykdyta politika „Atgal į Europą“. Vasario 17 dieną Budapešte įvyko Rusijos prezidento V.Putino ir Vengrijos premjero V.Orbano susitikimas. Opozicinė Vengrijos žiniasklaida jį įvertino labai skeptiškai ir aiškiai užfiksavo stiprų sukrėtimą, kurį patyrė dalis šios šalies visuomenės, pastebi „Echo24“.
Rusijos kariuomenė iš Vengrijos buvo išvesta 1991 metais, o dabar Rusijos prezidentas švenčia triumfališką sugrįžimą. Pasak leidinio, tai buvo panašu į tikrojo valdovo grįžimą į šalį, kurią jis laikinai buvo patikėjęs valdyti paslaugiam vietininkui. V.Orbanas aprodė Putinui Budapeštą ir kukliai laikėsi nuošalyje, kai Rusijos prezidentas savo kalboje žadėjo vengrams geresnes dujų kainas ir laiku pastatytus du naujus rusiškus Pakšo atominės elektrinės reaktorius. Ir visa tai vyko būtent tuo metu, kai Rusijos remiamų Ukrainos separatistų daliniai užėmė Debalcevės miestą.
Trojos arklys savo noru
Nepaisydamas to, V.Orbanas savanoriškai ėmėsi rusų Trojos arklio Europos Sąjungoje vaidmens ir pažadėjo, kad sieks sušvelninti ES sankcijas Maskvai, pabrėžia leidinys. Ir tik ekstremistinė kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ nuogąstavo, kad buvo galima parodyti rusams dar daugiau draugiškumo. Juk esą V.Orbanas nepaaiškino, kaip konkrečiai užblokuos antirusiškas sankcijas, todėl tikėti, kad jis tikrai tą padarys, neverta.
V.Orbanas su savo bičiuliu V.Putinu pastatė psichologinį barjerą tarp Vengrijos ir Vakarų Europos, kurį ankstesniais metais pats bandė įveikti, ironizuoja „Echo24“. Vakarai tai suvokia, o didžiausią supratimą Vengrijos atžvilgiu parodė Austrija. Sprendžiant iš Vienoje pasirodžiusių V.Putino vizito Vengrijoje komentarų, V.Orbanas patiesė Kremliaus vadovui raudoną kilimą dėl to, kad jam patinka V.Putino režimas, palengva laužantis demokratiją ir perduodantis valdžią neliberalioms bei oligarchinėms struktūroms.
Vengrijos premjeras priminė, kad tarptautinėje politikoje nebūna tuščios vietos. Tas, kuris nori išeiti iš Europos rytų kryptimi, pateks į kitą įtakos lauką ir susidurs su agresyvia Rusijos politika, teigia leidinys. Jeigu kas nors nori Maskvą pasirinkti savo sąjungininke ir parodyti pernelyg reikliems Briuselio valdininkams, kur vėžiai žiemoja, kad gautų iš to tam tikros naudos, tai teks visiškai paklusti Rusijos valiai.
Buvusiųjų revanšas
Čekijoje taip pat nemažai garsių politikų propaguoja didesnio suartėjimo su Rusija naudą, taip bandydami nukreipti šalį tuo pačiu slidžiu keliu, tvirtina „Echo24“. Pasak leidinio, Čekijos lyderiai iš esmės pritaria požiūriui, kad esame neatskiriama Europos Sąjungos dalis, tačiau esą būtina palaikyti gerus santykius ir su Rusija. Svarbu pabrėžti, kad panašioje koncepcijoje užtenka vietos ir Trojos arklio vaidmeniui, kurį pasirinko Vengrijos premjeras.
Prieš ES sankcijas Rusijai Čekijoje, be prezidento Milošo Zemano, jau pasisakė ir finansų ministras Andrejus Babišas bei pramonės ministras Janas Mladekas ir, tarp kitų, Laisvųjų piliečių partija. Tai, kad kai kurie Čekijos politikai jau yra patekę Rusijos įtakon, patvirtina jų postringavimai apie Ukrainą kaip neva dirbtinį valstybinį darinį, kuris šiuo metu natūraliai žlunga. Karas Donbase jiems atrodo kaip nereikšmingas konfliktas, o didžiausiu pavojumi Europai jie laiko „Islamo valstybės“ įsigalėjimą.
Kiti politikai pabrėžia rusiškų gamtinių dujų rinkos svarbą Čekijos eksportui. Tą pačią savaitę, kai Rytų Ukrainos separatistai užėmė Debalcevę, Čekijos finansų ir pramonės ministerijos paskelbė pranešimus apie tai, kad Čekijos eksporto bankas skirs dar kelis milijardus eurų eksportui į Rusiją paremti. Atrodo, jau visiškai pamiršta, kad ankstesniais metais finansinė parama eksportui į Rytus buvo begėdiškai išvoginėjama „bendradarbiaujančių“ Čekijos ir Rusijos verslo grupuočių. Čekijos energetinės koncepcijos dalimi tapo planas Temelino atominėje elektrinėje statyti naujus reaktorius. Tai galima interpretuoti tik kaip kvietimą Rusijos valstybinei korporacijai „Rosatom“.
Nors Čekija – ne Vengrija, vis dėlto ir čia galima pamatyti, kaip tai viena, tai kita proga Rusijos pusėn priešais Europą stoja įvairūs politikai, teigia leidinys. Pranašumas tik tas, kad, nepaisant šalies aukščiausiame politiniame ešelone vyraujančių prorusiškų nuotaikų, iki šiol pačia stipriausia valdančiosios koalicijos partija išlieka provakarietiški socialdemokratai, ir kad vyriausybės užsienio politika išlaiko europietišką standartą, rašo „Echo24“.
Paskutinė proga
Pasak leidinio, visi gali turėti skirtingą nuomonę, taip pat ir dėl įvykių Ukrainoje. Protinga siekti ekonominės naudos pernelyg nesižvalgant į politinę situaciją, kuri vis tiek nuolat keičiasi. Tik štai V.Orbanas jau pademonstravo, kuo baigiasi panašūs išvedžiojimai. Vieną dieną Vidurio Europos valstybės sostinėje pasirodo Vladimiras Putinas, o vietinis premjeras neriasi iš kailio, stengdamasis kuo labiau jam įsiteikti. Ir staiga žmonės pamato, kad jų šalis vėl virsta Rusijos gubernija, geriausiu atveju – „naudinga idiote“ Europos ir Rusijos politinių šachmatų lentoje. Šiandien Čekija gali tikėtis, kad Bohuslavo Sobotkos vyriausybė nekeliaklupsčiaus prieš V.Putiną, tačiau kaip būtų kito premjero atveju, ypač jeigu juo taptų kuris nors prezidento M.Zemano bendražygis arba pats Nepatenkintų piliečių akcijos (ANO) pirmininkas, buvęs komunistas A.Babišas, tvirtai negalėtų pasakyti niekas.
Rytų Europos posūkio nuo Vakarų į Rusiją reikšmės negalima sumenkinti, nes jis vyksta anaiptol ne dėl susiklosčiusių aplinkybių, tvirtina „Echo24“. Leidinio teigimu, tai tam tikros istorinės logikos tąsa. Be to, tam tikri Čekijos, kaip ir Vengrijos, Slovakijos, Rumunijos ir kai kurių kitų šalių politiniai veikėjai, anksčiau susiję su komunistiniu režimu, ėmė rodyti anksčiau slėptą norą griebtis revanšo. Buvę 8-ojo ir 9-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečių komunistinės nomenklatūros veikėjai 25 metus buvo priversti stebėti, kaip jų šalys juda į Vakarus, o dabar Putino valdžios įsigalėjimas jiems tapo ilgai laukta galimybe pakeisti politinį kursą. Atsižvelgus į jų amžių, tai yra paskutinė galimybė perduoti abejotiną politinę patirtį ateinančioms kartoms, tad jie neabejotinai pasinaudos tokia proga, konstatuoja leidinys.
Čekija slapta ginkluoja Rusiją?
Čekijos prezidentas M.Zemanas prieš kelias dienas aiškiai patvirtino, kad kai kurių ES šalių atstovus stebinę jo itin prorusiški pasisakymai nėra joks atsitiktinumas. Kovo 8 d. M.Zemanas pareiškė, kad gegužės 9 d. iškilmių Maskvoje ignoravimas būtų žuvusių sovietinių karių atminimo „įžeidimas“. „Nedalyvaudamas iškilmėse Maskvoje įžeisčiau 150 tūkst. sovietinių karių, atidavusių gyvybę už Čekoslovakijos išlaisvinimą, atminimą“, – pareiškė prezidentas. Taip pat jis pranešė nematantis būtinybės toliau tęsti ES sankcijas prieš Rusiją. „Kadangi dabar Ukrainoje laikomasi paliaubų, nėra jokių priežasčių, kad sankcijos būtų griežtinamos“, – sakė Čekijos prezidentas, priminęs, kad sankcijų galiojimas baigsis liepos mėnesį. Anksčiau jis šias sankcijas buvo pavadinęs „kontrproduktyviomis“.
Jei į atvirai prorusišką M.Zemano poziciją būtų galima nekreipti didelio dėmesio, nes realūs šalies užsienio politikos svertai yra Čekijos vyriausybės rankose, tai Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ publikacija apie slaptą ginklų tiekimą Rusijai verčia susirūpinti. Kovo pradžioje „Rzeczpospolita“ pranešė turinti dokumentų, patvirtinančių, kad Čekijos bendrovės, pažeisdamos ES paskelbtą ginkluotės tiekimo Rusijai embargą, į Rusiją slapta reeksportavo modernius JAV gamybos automatus „Bushmaster 90705“ ir DPMS RFA 3-3G2, vokiškus pistoletus „Sig-Sauer“ bei automatus „Heckler-Koch“, kuriais apginkluoti daugelio šalių specialiųjų pajėgų daliniai. Dienraščio teigimu, Čekijos bendrovės taip pat sudarė sutartis su partneriais Rusijoje dėl JAV gamybos automatų „Bushmaster 90838“ ir „Bushmaster 90899“ pardavimo. Po šios didelį triukšmą sukėlusios publikacijos Čekijos vyriausybė paneigė, kad Rusijai parduodami modernūs šaunamieji ginklai, ir pareiškė, kad šalis laikosi ES draudimo netiekti Rusijai ginkluotės dėl įvykių Ukrainoje.
