Šis incidentas tapo vienu iš tragiškiausių momentų šiuolaikinėje miesto istorijoje.
Afrikos manifestai
MOVE – radikalus afroamerikiečių judėjimas, 1972-aisiais įkurtas Vincento Leapharto. Jis anksti metė mokyklą, tarnavo JAV kariuomenėje Korėjos karo metu ir po to grįžo į gimtąją Filadelfiją. Tuomet tamsiaodis amerikietis pasikeitė savo vardą į John Africa – jį apsėdo mintis dėl šio žemyno, kurį jis laikė „vieta, kurioje užgimė gyvybė“.
Būsimas sektos lyderis dirbo santechniku viename iš miesto kooperatyvų. Kažkuriuo metu jis susipažino su Donaldu Glassey, soc. darbuotoju iš Pensilvanijos universiteto. J. Africa diktavo jam savo mintis ir įsitikinimus, kurie virto gairėmis – 800 puslapių manifestu, kuriuo vėliau vadovavosi likę MOVE nariai.
Sektos nariai keitė savo pavardes į „Africa“, atsisakydavo nuo šiuolaikinių technologijų ir kitų civilizacijos atradimų, ragino „grįžti į gamtą“, neleido vaikų į mokyklą ir garbino V. Leaphartą. Absoliučiai visi MOVE nariai, išskyrus D. Glassey, buvo juodaodžiai. Pradėjo sklisti gandai, kad jie statosi bunkerius ir kaupia ginklų atsargas. 1970-aisiais grupuotės narių skaičius pasiekė 50, tuomet prasidėjo problemos su teisėsauga.
Pirmieji susidūrimai
MOVE judėjimo šalininkai tvirtino, kad yra persekiojami be jokių priežasčių. Filadelfijos valdžia juose įžvelgė pavojų visuomeninei santvarkai.
1978 metais policija pamėgino iškeldinti organizaciją iš namų, kur gyveno D. Glassey, J. Africa ir dar keli jo pasekėjai. Prieš tai kelis mėnesius namas buvo „apsiaustas“: liudininkai pasakoja apie barikadas aplink pastatą ir krūvą pareigūnų.
Rugpjūčio 8-ąją prasidėjo šaudynės, kurių metu buvo sužeistų žmonių iš abiejų pusių. Tačiau labiausiai visus sukrėtė tai, kad MOVE nariai į pakaušį nušovė pareigūną Jamesą Rampą. Patys sektos nariai įnirtingai gynėsi, aiškino, kad J. Rampas buvo nušautas kai tikrino jų namą ir padarė tai jo kolegos.
Už šį nusikaltimą keli MOVE nariai buvo nuteisti 100 metų kalėjimo. Nei D. Glassey, nei J. Leapharto tarp jų nebuvo. Po šio konflikto organizacija radikalizavosi ir pradėjo gaminti bombas – taip jais pradėjo domėtis ir FTB.
1981-aisiais grupuotė persikėlė į namą Osage Avenue 6221 Tai buvo ne pats geriausias Filadelfijos rajonas, tačiau naujieji kaimynai gyvenimą ten pavertė pragarišku. Sektantai užsikalė langus, pasistatė bunkerį ir įrengė megafonus, kuriais dieną ir naktį transliavo savo įsitikinimus
Situacija kaito, 1985 gegužės 13-ąją policija atvyko prie 6221 namo su reikalavimu išduoti jiems 4 sektantus. Iš pradžių grupuotei buvo siūloma viską išspręsti taikiai. Tačiau taikiai susitarti nepavyko, rašoma tjournal.ru.
Bombardavimas ir jo pasekmės
Kaip ir 1978-aisiais, MOVE pasipriešino ginklu. Tačiau šįkart policija buvo apsiginklavusi galingiau: per pusantros valandos 500 policininkų atliko 10 tūkst. šūvių į namą, kuriame buvo ir vaikų ar moterų. Pastatą užliejo vandeniu, į jį buvo purškiamos ašarinės dujos, tačiau kulto pasekėjai nepasidavė.
Nepaisant miesto tarybos pirmininko ir valstijos senatoriaus prašymų, Filadelfijos policijos vyr. komisaras įsakė bombarduoti pastatą iš oro.
Policija ir FTB aprūpino sraigtasparnį sprogmenimis, kurie turėjo neutralizuoti šaulius ant namo stogo, nuo kurio buvo apšaudomi pareigūnai. 17.28 val. vietos laiku ant namo buvo numestas sprogmens C4 ir „Tovex TR2“ mišinys. Įtvirtinimus ant stogo bomba iš tiesų neutralizavo, tačiau per kelias minutes namą apėmė didžiulis gaisras.
Netoli namo stovėjo gaisrininkų brigados, gelbėtojai dalyvavo operacijoje kartu su policija nuo pat ryto. Tačiau jie ne itin skubinosi tvardyti ugnies: vėliau gaisrinės departamento atstovai pripažins, kad jiems buvo įsakyta nieko nedaryti. Toks nieko nedarymas lėmė ugnies persimetimą ant kaimyninių pastatų, kurie priklausė niekuo dėtiems rajono gyventojams.
Gaisras padarė žalos pusei rajono: be stogo virš galvos liko 250 žmonių. Sektantų name žuvo 11 žmonių, penki iš jų – vaikai. Tarp aukų buvo ir MOVE lyderis Johnas Africa.
Skaudžios pasekmės gyventojams
Gyvenamojo namo bombardavimas, savaime suprantama, buvo neteisėtas ir policininkai savo pokalbiuose radijo bangomis jį vadino „įėjimo įrenginiu“. 1986-aisiais atliktas tyrimas pripažino policijos veiksmus nepagrįstais ir neapgalvotais. Filadelfijos meras, komisaras ir miesto tarybos nariai jokios teisinės atsakomybės už tai nesulaukė.
Iš sektantų, kurie buvo name, išgyveno tik viena mergaitė, Birdie Africa. Federalinis prisiekusiųjų teismas įpareigojo Filadelfijos valdžią išmokėti jai 1,5 mln. dolerių kompensaciją.
„Policininkai davė priesaiką saugoti, gelbėti gyvybes. Tačiau tuomet jie ne saugojo mus, o žudė“, – prisiminė Ramona, pati dalyvavusi ginkluotą pasipriešinimą surengusios sektos veikloje.
Dešimčių sunaikintų namų gyventojams pasisekė ne taip stipriai. Vietoje piniginės kompensacijos miesto valdžia pastatė jiems naujus namus, tačiau tie pasirodė besantys labai nekokybiški – neveikiančiu elektros tinklu, kiauru stogu. Tik 2008-aisiais, 20 metų užtrukus besiginčijant, kas kaltas, rajono gyventojai gavo po 190 tūkst. dolerių.