Šiandien Rusijoje gedulo diena, susijusi su daugiau nei 170 žmonių žūtimi per potvynį Kubanėje ir didele avarija Ukrainoje, kurios metu žuvo 14 piligrimų iš Rusijos, 29 buvo sužeisti.
Visoje šalies teritorijoje, taip pat jos atstovybėse užsienyje nuleistos vėliavos. Kultūros ir valstybiniams kanalams rekomenduojama netransliuoti pramoginių laidų.
Krasnodaro kraštas laukia sinoptikų prognozių apie naują stichijos smūgį. Stiprus lietus, liūtis su kruša ir griaustiniu bei škvalinis vėjas gali nusiaubti dalį kalnuotų rajonų, kur daugybė upių gali išsilieti ir užtvindyti žemumas.
Nepaprastųjų situacijų ministerija įspėja apie nuošliaužų grėsmę ir įgriuvų susiformavimą. Adlersko rajone galimi potvyniai. Yra tiltų ir elektros linijų pažeidimo grėsmė.
Šiuo metu statistika atrodo taip: per potvynius žuvo 171 žmogus, didžioji dalis žuvusiųjų – Krymsko rajono gyventojai. Krasnodaro krašto valdžia praneša apie 26,5 tūkst. nukentėjusiųjų per potvynį. Sugriautos energijos, dujų ir vandens tiekimo sistemos, automobilių ir geležinkelio judėjimas. Krymske 4,6 tūkst. žmonių liko be šviesos, daugiau nei 640 namų Kubanėje sugriauta, visiškai turto neteko 3300 žmonių.
Kaip buvo perspėjami gyventojai
Tragedija ir jos galimos priežastys šiuo metu svarbiausia tema Rusijos spaudoje. Žurnalistai nagrinėja liudininkų ir nukentėjusiųjų parodymus ir bando išsiaiškinti, kas kaltas, kad žuvo tiek daug žmonių. Kol kas peršasi išvados, kad šią katastrofą buvo galima numatyti ir buvo įmanoma netgi jos išvengti.
Baisu ir neįtikėtina, tačiau valdžia informavo gyventojus dalinai ir tik tada, kai vanduo jau atslūgo, palikdamas tik žmonių kūnus ir griuvėsius, rašo žymusis „Kommersant“ korespondentas Olegas Kašinas, pabuvojęs Kubanėje. Gyventojai gavo trumpąsias žinutes, tačiau tik dalis teksto pasiekė mobiliuosius telefonus. Pranešimas skambėjo taip: „Nepaprastųjų situacijų ministerija informuoja! Gelendžiko, Krymsko ir Novorossyisko rajonuose“, o toliau rašoma „dalies pranešimo nėra“.
Žinutė, perspėjanti apie potvynį nuotr. Komsomolskaya pravda
Aukų galėjo būti daug mažiau, jei šalyje egzistuotų normali sistema apie nepaprastųjų padėčių pranešimą žmonėms, rašo laikraštis „Vedomosti“, kuriam vietiniai gyventojai papasakojo: kelias dienas lijo, tačiau jokių perspėjimų apie galimus potvynius valdžia neplatino.
Tačiau neakivaizdžiu liudijimu apie tai, kad valdžia apie gresiančią katastrofą žinojo, tapo iš vakaro išjungtas elektros ir dujų tiekimas. Tačiau Krymsko savivaldybės vadovas Vasilijus Krutko susitikdamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pranešė, kad per televiziją buvo paleista „bėganti eilutė“. Tačiau leidinys klausia – kaip žmonės galėjo pamatyti „bėgančią eilutę“, jei buvo išjungta elektra?
„Žmonių mieste neperspėjo, banga atėjo naktį, todėl daugeliui nepavyko išgelbėti savo turto. Dabar visame mieste nėra vandens, šviesos, dujų“, – socialiame tinklalapyje „Twitter“ rašo gyventoja Anna Kovalevskaja.
Daugelis tikina, kad miesto valdžia net neperspėjo gyventojų apie potvynio tikimybę – nebuvo nei sirenų, nei garsiakalbių. Labiausiai nukentėjo pagyvenę žmonės. Kažkas nesuspėjo susiorientuoti situacijoje, kažkas nespėjo pabusti.
„Sirenos pasigirdo tik po to, kai plūstelėjo vanduo. Kai kurie jų net negirdėjo. Vienus pažadino kaimynai, o kiti nuskendo net nepabudę. Daugiausiai pagyvenę žmonės. 2002 metais, kai pratrūko užtvanka, namuose prie upės vandens buvo iki televizoriaus spintelės. Šį kartą vanduo pasiekė lubas. Tie, kurie spėjo išsigelbėti, visą naktį sėdėjo ant stogų. Vanduo plūdo labai greitai, užtvindė viską per 30 minučių“, – prisimena Anna.
