Tęsinys
Jis nebuvo tik genijus. A. Einsteinas buvo lėtai kalbantis jaunuolis, vaikystėje turėjęs rimtų kalbos sutrikimų, kėlusių jo tėvams ir gydytojams didžiulį susirūpinimą. Kaip jis pats sakė, sulėtėjęs vystymasis suteikė jam galimybę daugiau galvoti apie svarbiausius gyvenimo elementus – erdvę ir laiką. Žingeidus jo domėjimasis šiomis sąvokomis galop ir pagimdė reliatyvumo teoriją.
A. Einsteinas niekada taip ir neišaugo iš savo keistokų įpročių. Kaip pasakoja jo vairuotojas, kartą Albertas pakėlė nuo žemės žiogą ir jį suvalgė. Kartais jis pasiimdavo savo smuiką ir keliaudavo į žygį paukščių stebėti, grodavo jis, o veidu tiesiog srūdavo ašaros.