Kinija, stebinusi pasaulį įspūdingomis inovacijomis, šiandien grįžta su didele jėga. Ne vienas žymus mokslininkas tikino, kad Kinija susidurs su „vidutinių pajamų problema“, kas išgąsdino didelę dalį šalies tautos. Neaišku, kiek tiesos yra tokiuose apmąstymuose, bet žemiau įvardyti veiksniai nepaliks nė vieno abejojančio Kinijos ekonomika ir jos galybe.
Strategija. Nuo 1953 metų Kinija buvo parengusi makro tikslus penkeriems metams į priekį su aiškiais rezultatais ir būdais tikslams pasiekti. Neseniai priimtas 12-asis Penkerių Metų Planas buvo strateginis persilaužimas – poslinkis nuo labai sėkmingo gamintojo modelio iki klestinčios vartotojų visuomenės.
Įsipareigojimas. Kultūrinės 1970-ųjų revoliucijos sąmyšis privertė Kinijos vadovą šalies stabilumui skirti aukščiausius prioritetus. Toks įsipareigojimas leido Kinijai apeiti 2008–2009 metų krizę ir buvo svarbus veiksnys prieš infliaciją.
Krizė. Daugiau nei 30 metų trunkančios reformos suteikė galimybes dinamiškai plėtotis ekonomikai. Iš praeities krizių Kinija pasimokė ir daugiau nebekartoja tų pačių klaidų.
Taupymas. Tai leido finansuoti ekonomikos plėtrą, pakėlė užsienio valiutą ir apsaugojo šalį nuo bet kokių galimų išorinių smūgių. Dabar Kinija pasiruošus paskatinti vidinės paklausos poslinkį.
Persikėlimas iš kaimo į miestą. Per praėjusius 30 metų miestų augimas paspartėjo iki 26 proc.. Spėjama, kad per ateinančius 20 metų dar 316 milijonų gyventojų persikels iš kaimų į miestus. Tokia urbanizacijos banga sudaro sąlygas infrastruktūrai, komercinei ir rezidentinei konstrukcijos veiklai.
Vartojimas. Naujų darbo vietų kūrimas, darbo užmokesčio didinimas, socialinio apsaugos tinklo plėtra - šie penkerių metų plano tikslai padidino savarankišką vartotojo perkamąją galią. Tai lėmė ir ekonominių akcijų augimą iki 5 procentų.
Paslaugos. Paslaugos sudaro iki 43 proc. kinų bendrojo vidaus produkto. Paslaugų sfera labai svarbi Kinijoje. Ji apima vidaus transportavimą, aprūpinimo strategiją, laisvalaikį ir kitas šakas. Numatoma, kad per ateinančius penkerius metus, paslaugų tiekimo augimas kils iki 4 proc.. Tai vadinama „ekologišku“ Kinijos ekonomikos kilimu.
Tiesioginė užsienio investicija. Šiuolaikinė Kinija, siekdama efektyvumo ir atramos taško pasaulinėje rinkoje, gana ilgą laiką buvo tarsi magnetas globalinėms tarptautinėms bendrovėms. Kinijos suvartojamų paslaugų subalansavimas padarė potencialų poslinkį į priekį, kuris lėmė šalies sėkmingą vystymąsi.
Išsilavinimas. Kinija daug lėšų investavo į įvairių mokymosi įstaigų kūrimą. Šiandien Kinijoje 95proc. suaugusiųjų yra išsilavinę, tuo tarpu jaunimo – 80 proc.. universitetai kasmet paruošia 1,5 milijonų inžinierių ir mokslininkų. Būtent dėl šios priežasties šalies ekonomika yra grįsta žiniomis.
Inovacijos. 2009 metais buvo apie 280 000 registruotų prašymų išduoti patentui. Pagal išduotų patentų skaičių Kinija užima 3 vietą pasaulyje po Japonijos ir Amerikos. 12-asis penkerių metų planas daug dėmesio skyrė naujovių tokių kaipenergijos taupymo, naujos kartos informacijos technologijų, biotechnologijos, aukšto įrangos gamybos, atnaujinamos energijos, alternatyvios medžiagos, ir ekologiškų automobilių diegimui.Dabar minėtosios pramonės šakos apima 3proc. bendrojo šalies vidaus produkto; ir iki 2020 planuojama, kad jos sieks 15proc. šalies BVP.Istorikas JonathanSpence tikina, kad vakarai Kiniją laiko tokiame pačiame lygyje kaip ir save.
Šie veiksniai Kinijai, kuri rimtai vertina ir sprendžia iškilusias problemas, leidžia išsiskirti iš kitų šalių. Skirtingai nuo vakarų, Kinija turi rimtus įsipareigojimus bei tikslią strategiją tikslams pasiekti.
Stephen S. Roach – Jeilio universiteto dėstytojas, „Morgan Stanley Asia“ pirmininkas ir knygos „The Next Asia“ autorius.
