Simonas Shusteris savo straipsnyje pavadinimu „4 priežastys, kodėl V. Putinas jau pralaimi Ukrainoje“, pateikia, jo manymu, įtikinamas priežastis, kodėl gi Rusijos vadovas faktiškai jau pralaimėjo karą Ukrainoje.
„Ši intervencija bus vienas iš pačių nepopuliariausių sprendimų per visą V. Putino valdymo istoriją,“ - teigia S. Shusteris. Kaip įrodymą tam jis pateikia 2014 m. vasario 24-osios tyrimą. Atliktą tuo metu, kai tik pradėjo aušti V. Janukovyčiaus pėdos, o apie intervenciją į Krymą galėjo žinoti tik aukščiausieji Rusijos kariuomenės vadai.
„Naujausias Rusijos valstybinės apklausų agentūros WCIOM atliktas tyrimas“, kuriame į užduodamą klausimą „Ar Rusija turėtų reaguoti į legaliai išrinktų valdžios atstovų nuvertimą Ukrainoje“ vos 73 proc. atsakė neigiamai, tik 15 proc. – teigiamai,“ - rašoma straipsnyje.
Iš tiesų ir pats klausimas apklausoje buvo šiek tiek kitaip suformuluotas: „Ar Rusija turėtų kištis į Ukrainos valdžios ir opozicijos konfliktą?“
Tačiau ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad šios apklausos rezultatai visiškai atitinka V. Putino vykdomą politiką Ukrainoje. Rusijos prezidentas ir kiti šalies politikai nuolatos laikėsi oficialios „nesikišimo į Ukrainos vidaus reikalus“ politikos. Oficialiai jie to laikosi iki šiol, nes „mandagūs žmonės“, kaip Rusijos kareivius be skiriamųjų ženklų Kryme vadina Kremliaus žiniasklaida, oficialiai vis dar yra „savigynos būriai“.
Tačiau naujausi, kovo 11 dienos, tos pačios agentūros „WCIOM“ tyrimai rodo, kad Rusijos intervenciją į Krymą palaiko daugiau nei 70 proc. respondentų. Dar daugiau, pasirodo, kad šis skaičius yra stabilus ir mažai kintantis nuo pat 2009-ųjų metų, kai buvo užduotas identiškas klausimas: „Kaip jūs manote, ar Rusijai derėtų aktyviau ginti Krymo rusų teises, ar geriau nereikia gadinti santykių su Ukraina?“
2009-ais į šį klausimą teigiamai atsakė 73 proc. respondentų, šių metų kovo 11 d. atliktas tyrimas rodo ne ką džiugesnius rezultatus – 71 proc. respondentų norėtų, kad Rusija imtųsi dar aktyvesnių veiksmų „ginant rusakalbių teises Kryme“.
Gali būti, kad Rusijos propagandinio šaltinio skelbiami rezultatai buvo, yra ir bus klastojami taip, kaip tinka valdžiai, tačiau sprendžiant iš visuomenės pasyvumo dėl įvykių Kryme, taip pat iš vykstančių įvairių okupacijos „palaikymo akcijų“ pačioje Rusijoje, galima daryti išvadą, kad Rusijos prezidento vykdoma agresyvi užsienio politika turi nemažą palaikymą šalyje.
Ilgametės propagandos ir smegenų plovimo, bei sėkmingo, dar bolševizmo įdiegtų, simbolių interpretavimo dėka, jo veiksmus palaiko didžioji dauguma gyventojų.
