Amerikiečių baimės dėl kinų technologijų augimo atsispindi ir Vašingtone, kur politikai peržiūri savo požiūrį į užsienio investicijas.
„Kinija nusitaikė į Amerikos ateities industriją, o prezidentas Donaldas Trumpas geriau nei kas kitas supranta, kad Kinijai sugebėjus perimti šias augančias industrijas, Amerika neturės ekonomikos ateities“, – pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas Peteris Navarro.
D. Trumpo kova pasireiškė tuo, kad JAV pritaikė mokesčius 34 mlrd. vertės importo iš Kinijos prekėms, teigdamas, jog baigėsi tie laikai, kuomet valstybiniu lygmeniu dešimtmečius buvo skatinamos intelektualiojo turto vagystės. Tačiau tai taip pat yra ir, anot Baltųjų rūmų, platesnio masto kovos su „Kinijos ekonomine agresija“ dalis.
Stabdyti Kiniją gali būti jau vėlu
Kinijos prezidento Xi Jinpingo pristatyta „Made in China 2025“ strategija yra valstybės kontroliuojamas bandymas iškelti Kinijos viešpatavimą naujos kartos technologijų, tiek komercinėje, tiek ir karinėje, srityje – ypač dirbtinio intelekto, robotikoje ir genų inžinerijoje.
Daugelis JAV valdininkų dabar kelia klausimą dėl to, kaip veikia jų ekonomika: ypač jos atvirumas užsienio investicijoms. Nathanas Sheetsas, buvęs B. Obamos administracijos narys, tikina, kad atėjęs dirbti vyriausybėje, buvo skeptiškai nusiteikęs į bandymus riboti užsienio investicijas, tačiau buvo įtikintas, kad atsakas yra būtinas.
Nors kai kurių didžiųjų technologijų bendrovių vadovai ir pasisako už naudą nešantį bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip dirbtinio intelekto tobulinimas, Vašingtonas vis labiau atkreipia dėmesį į stiprėjančias Vašingtono varžybas.
Kai kurie JAV ekspertai perspėja, kad gali būti, jog sprendimas riboti Kinijos planus technologijų sektoriuje gali būti priimtas per vėlai. „Mes savo laiką jau galėjome ir praleisti, – teigia buvęs B. Obamos administracijos darbuotojas Ely Ratneris. – Tinkamas laikas galėjo būti prie kelerius metus“. Jis pažymėjo, kad JAV neturi tinkamos infrastruktūros, galinčios stabdyti investicijas.
