Pasak laikraščio, Rusijos valdininkai pasistengė sumenkinti visos šios istorijos reikšmę. Pavyzdžiui, teigiama straipsnyje, Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas pavadino su E. Snowdenu susijusius reikalus „santykinai nereikšmingais“.
„The Guardian“ nuomone, ketvirtadienį Rusijos ir JAV dvišalius santykius buvo galima laikyti kuo tik nori, tik ne „perkrovimu“. Straipsnyje spėjama, kad sprendimą suteikti E. Snowdenui prieglobstį priėmė pats V. Putinas. Leidinio nuomone, tai buvo grubus atsakymas, kurio tikslas – pažeminti Jungtines Valstijas.
Vašingtonas, mano laikraštis, dėl tokios „šaltojo karo“ stiliaus jovalynės gali kaltinti tik save, kadangi Amerikos Baltieji rūmai nusprendė „keršyti“ visiems, kas atskleidžia slaptą informaciją. Vargu ar galima kaltinti E. Snowdeną tuo, kad jis nori išvengti eilinio Bradley Manningo likimo, sakoma straipsnyje.
Be to, Rusijos prezidentui E. Snowdenas yra „puiki dovana“, įsitikinę straipsnio autoriai, kadangi dabar V. Putinas gali vaizduoti save žmogaus teisių gynimo šalininku „Amerikos agresijos akivaizdoje“.
Ir, pagaliau, „The Los Angeles Times“ mano, kad svarbiausia ne tai, ar su E. Snowdenu susiję reikalai pakenks Rusijos ir JAV santykiams, bet tai, kokia žala bus padaryta abiem valstybėms. Vieno iš ekspertų nuomone, JAV prezidentas B. Obama gali „sustabdyti savo bandymus“ bendradarbiauti su Rusijos vyriausybe. Leidinys neatmeta galimybės, kad trintis dvišalių santykių srityje prives prie visiško santykių nutraukimo.