Leidinio teigimu, tema dėl karių dislokavimo Ukrainos teritorijoje tarp Europos lyderių įgavo gerokai didesnį dėmesį, nes D. Trumpo administracijos atstovai artėja prie tiesioginių derybų su Maskva. Štai antradienį JAV ir Rusijos pareigūnai turėtų susitikti Saudo Arabijoje.
Štai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš pirmadienį Paryžiuje rengiamą kelių Europos šalių susitikimą dėl Ukrainos telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Eliziejaus rūmai patvirtino, kad tokio pokalbio būta ir jis truko 22 minutes, bet iš pradžių nepateikė informacijos apie jo turinį.
Europos lyderiai pirmadienio popietę rinkosi aptarti bendros pozicijos dėl Ukrainos, JAV planuojant susitikti su Rusijos atstovais ir aptarti galimą karo užbaigimą
Be šeimininkės Prancūzijos, susitikime dalyvauja Vokietija, Didžioji Britanija, Italija, Lenkija, Ispanija, Nyderlandai ir Danija, taip pat Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Nors Vašingtonas savo ruožtu nesutinka su idėja dislokuoti JAV karius Ukrainos teritorijoje, Europos pareigūnai tikina, kad D. Trumpo komanda neatmetė galimybės paremti Europos pajėgas, taip pat buvo teiraujamasi, kokios JAV paramos jiems gali prireikti.
„The Washington Post“, remdamasi keturių pareigūnų teiginiais, rašo, kad Europos pareigūnai prašo JAV suteikti žvalgybos pajėgumus, oro erdvės apsauga arba tam tikrą pagalbą priešlėktuvinės gynybos srityje, tokiu būtų apsaugant dislokuotus karius Ukrainos teritorijoje.
Pasak leidinio, Europa svarsto Ukrainos teritorijoje iš viso dislokuoti 25–30 tūkst. karių, kurie nebūtų dislokuoti palei fronto liniją.
Visgi, kaip pažymima leidinyje, dislokuoti kariai būtų pasirengę imtis veiksmų, jei Rusijos pajėgos bandytų atnaujinti karinę padėtį. Taip pat planuojama, kad dar daugiau karių galėtų būti dislokuojami šalia Ukrainos, jeigu staiga prireiktų padidinti pajėgų skaičių.
Karių skaičius gali būti dar didesnis?
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad nutraukus Ukrainoje karą, į šalį gali tekti siųsti šimtus tūkstančių karių, kurie atgrasytų Rusiją nuo karinių veiksmų ateityje.
Jungtinės Karalystės premjerui užsiminus apie galimybes siųsti karius į Ukrainą taikai palaikyti, ministras pažymi, kad apie tai, ar Lietuva prisidėtų prie tokios iniciatyvos, kalbėta dar pernai Prancūzijoje vykusiame viršūnių susitikime.
„Po prieš metus buvusio Paryžiuje viršūnių susitikimo, kur buvo svarstomos naujos galimos paramos Ukrainai formos, kur dalyvavo Respublikos prezidentas ir aš tuo metu buvau jo delegacijoje, taip pat kalbėjome apie galimą karių siuntimą. Ir tada Lietuva sakė, kad neatmetame tos opcijos, ir dabar mes neatmetame.
Tačiau reikia eiti ir planuotis, kalbėti tada jau apie konkrečius dalykus, nes taikos palaikymas, taikos užtikrinimas esant vienam ar kitam mandatui, tai yra skirtingi dalykai“, – LNK žinioms sakė K. Budrys.
Pasak jo, net ir įvykus deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos, turi būti imamasi stiprių sprendimų užkertant kelią Rusijos agresijai ateityje, o vienas jų ir yra Europos šalių karių siuntimas į Ukrainos teritoriją.
„Mes žinome, kokių skaičių reikia skaičių Rusijai atgrasyti. Kalba eina apie šimtus tūkstančių karių“ – kalbėjo ministras ir pridūrė, jog tai, kad Europos valstybės apie tai pagaliau garsiai diskutuoja, yra pasiekimas.
Kalbėdamas apie galimą taiką ar paliaubas, K. Budrys sako netikintis, kad Rusija laikysis susitarimo.
„Aš neturiu jokio tikėjimo, kad Rusija laikysis susitarimo, nes nemačiau nė vieno susitarimo, kuris būtų susijęs su taikos įvedimu, kurio ji laikėsi. Ji suras priežastis, kodėl tas vienas ar kitas yra blogas. Galų gale šitas karas 2022 metais vėl atsinaujino, nes Rusija sulaužė Minsko antrąjį susitarimą“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris paskelbė esąs pasirengęs dislokuoti karius Ukrainoje palaikyti taikai. Apie tokią galimybę taip pat prabilta prieš pirmadienį Paryžiuje numatytą Europos lyderių susitikimą, skirtą aptarti JAV prezidento Donaldo Trumpo planus „labai greitai“ pradėti derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje baigties, nuošalyje paliekant Kyjivą ir Europą.
„Bet koks vaidmuo padedant užtikrinti Ukrainos saugumą padeda užtikrinti ir mūsų žemyno saugumą bei šios šalies saugumą“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu tokios galimybės siųsti taikos palaikymo misiją į Ukrainą neatmeta ir Švedija.
Apie galimybes siųsti karių misijas į Ukrainą diskutuota ir bene prieš metus – tuomet Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
