Edwardo Snowdeno „ruporas“, žurnalistas, pirmasis paskelbęs buvusio CŽV darbuotojo slaptuosius dokumentus apie amerikiečių elektroninį sekimą, tvirtina, kad šis žino JAV žvalgybos „svarbiausią paslaptį“, ir jam pakaktų minutės Jungtinėms Valstijoms pražudyti. „The Guardian“ bendradarbis Glennas Greenwaldas apie tai pareiškė interviu Argentinos laikraščiui „La Nacion“. Sekimo baimė mažiausiai vieną prezidentą paskatino visiškai atsisakyti elektroninio pašto. Anksčiau žiniasklaida skelbė, kad naudojimąsi elektronikos priemonėmis sumažina ir Rusijos FST: ten perkama rašomųjų mašinėlių.
Anot G. Greenwaldo, Amerikos vyriausybei reikia kasdien melstis, kad E. Snowdenui nieko nenutiktų. Kitaip visi slapti duomenys bus paviešinti, ir šis scenarijus bus „blogesnis už naktinį košmarą“. Žurnalistas tvirtina, kad E. Snowdenas saugo slaptus dokumentus internetinėse saugyklose visame pasaulyje.
„E. Snowdenas turi pakankamai informacijos, kad galėtų per vieną vienintelę minutę padaryti JAV valdžiai didesnę žalą, negu kam nors tai buvo pavykę padaryti iki šiol“, – pareiškė G. Greenwaldas.
E. Snowdenas, tėvynėje kaltinamas valstybės išdavimu, jau trečią savaitę tūno Maskvos „Šeremetjevo“ oro uosto tranzito salėje, kurios negali palikti dėl anuliuoto paso, primena „Kommersant“. Penktadienį, liepos 12 dieną, jis susitiko su Rusijos žmogaus teisių gynėjais. Sukvietęs į uždarą susitikimą Rusijos nekomercinių organizacijų atstovus ir advokatus jis pareiškė apie savo norą gauti politinį prieglobstį Rusijoje. Federalinė migracijos tarnyba pareiškė, kad dokumentų iš jo negavo, bet yra pasirengusi juos nagrinėti bendra tvarka.
Prezidentas atsisakė elektroninių laiškų
JAV specialiosios tarnybos gavo priėjimą prie Bolivijos vyriausybės tarnautojų elektroninio pašto, pareiškė Bolivijos prezidentas Evo Moralesas, kalbėdamas savo šalininkų mitinge.
Pasak jo, „Jungtinių Valstijų žvalgybos agentai turi priėjimą prie Bolivijos aukščiausios vadovybės elektroninio pašto“. E. Moralesui apie tai pranešė „draugai prezidentai“ Pietų Amerikos bendrosios rinkos viršūnių susitikime, kuris vyko penktadienį Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje, perduoda prezidento žodžius „ITAR-TASS“.
E. Moralesas taip pat prisipažino, kad dabar nesinaudoja elektroniniu paštu saugumo sumetimais: „Man rekomendavo juo nesinaudoti, aš paklausiau ir uždariau (savo paskyrą)“.
Anksčiau analogišką pareiškimą apie šnipinėjimą padarė Argentinos užsienio reikalų ministras Hectoras Timermanas, kuris taip pat gavo panašių žinių per minėtą susitikimą.
Tuo tarpu laikraštis „The New York Times“ teigia, kad Maskva naudojasi pačiu CŽV demaskuotojo E. Snowdeno buvimu Rusijoje interneto kontrolei padidinti. Rusijos senatorius Ruslanas Gattarovas pareiškė, kad tokios didelės tarptautinės kompanijos, kaip „Google“, „Microsoft“ ir „Facebook“ turi būti kontroliuojamos nacionaliniame lygmenyje ir tai yra pamoka, kurią davė E. Snowdenas.
Laikraštis primena, kad programuotojo paviešinti dokumentai parodė Nacionalinio saugumo agentūros glaudžius ryšius su stambiomis aukštųjų technologijų korporacijomis. Rusijos teisėsaugos institucijų, kurios jau seniai slapta pasiklauso gyventojų ir šnipinėja, analogiškas bendradarbiavimas su tokiomis kompanijomis kaip „Google“ ir „Facebook“ pastatys šias firmas į dar keblesnę padėtį, teigiama straipsnyje.
Laikraštis pažymi, kad tokia Rusijos reakcija gali labai nustebinti E. Snowdeną, kuris, anot jo paties, „nenori gyventi pasaulyje, kuriame neturi teisės į asmeninį gyvenimą“.
Atsakydama į R. Gattarovo pareiškimą „Google“ pareiškė, kad korporacijos konfidencialumo politika atitinka Rusijos įstatymus. Tačiau senatoriaus pasiūlymo perkelti kompanijos serverius į Rusijos teritoriją „Google“ nekomentavo, rašo laikraštis.
Savo ruožtu „Facebook“ pareiškime sakoma, kad „žmonėms bus geriau, jeigu visų tų debatų rezultatas bus didesnis skaidrumas ir vyriausybių, norinčių gauti privačią informaciją, atskaitingumas, o ne didesnis slaptumas ir vyriausybės galimybė prieiti prie tų privačių duomenų“.
