Praėjusią savaitę kalbėdamas Miunchene JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as, išjuokdamas Europą kaip dekadentišką ir nedemokratišką, parodė, kaip gerų vynų, klasikinės architektūros ir socialinių išmokų tėvynę ištinka pažeminimas.
Jos vadovai nebuvo įtraukti į Baltųjų rūmų ir Kremliaus taikos derybas, kurios oficialiai prasidėjo vasario 18 d. Rijade. Tačiau besitęsianti krizė toli gražu neapsiriboja tik įžeidimais ir diplomatinėmis gražbylystėmis.
Atrodo, kad D. Trumpas yra pasirengęs pasitraukti iš Ukrainos, kurią melagingai kaltina dėl karo. Jos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pavadinęs „diktatoriumi“, D. Trumpas perspėjo jį, kad jam „geriau veikti greitai, nes kitaip neliks šalies“.
JAV gali bandyti primesti Ukrainai nestabilias paliaubas, suteikdama tik silpnas saugumo garantijas, ribojančias jos teisę persiginkluoti.
Europos košmaras yra didesnis už Ukrainą
D. Trumpas ketina reabilituoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, atsisakydamas ilgalaikės jo izoliavimo politikos.
Neturėdamas jokios akivaizdžios geopolitinės naudos JAV, jis siekia atkurti diplomatinius santykius. Netrukus jis gali būti pasveikintas per prabangų aukščiausiojo lygio susitikimą.
Rijade valstybės sekretorius Marco Rubio, siūlydamas nuolaidas, gyrėsi bendradarbiavimu ir „istorinėmis ekonominėmis bei investicinėmis galimybėmis“.
D. Trumpo nusigręžimas nuo Europos ir pataikavimas Rusijai sukėlė abejonių dėl JAV įsipareigojimo ginti NATO, kad ir kas nutiktų.
Baiminamasi, kad amerikiečių pajėgos gali būti sumažintos arba atitrauktos atgal ir Rytų Europa liks neapsaugota.
Problema ta, kad jei Europą užpultų Rusija ir ji prašytų JAV pagalbos, D. Trumpas pirmiausiai paklaustų, kas jam iš to.
Realybė, su kuria susiduria Europa
Tai įsiskolinęs, senstantis žemynas, kuris beveik neauga ir negali apsiginti ar sukurti galios. Pasaulinės taisyklės dėl prekybos, sienų, gynybos ir technologijų griaunamos.
Jei Rusija įsiveržtų į vieną iš Baltijos šalių arba pasinaudodama dezinformacija ir sabotažu destabilizuos Rytų Europą, klausimas, ką tuo metu darytų Europa?
Kol kas atsakymas – susigūžtų į gynybinę liniją. Po MAGA puolimo vasario 17 d. Paryžiuje paskubomis susitiko grupė Europos vadovų, tačiau sugebėjo tik išviešinti savo nesutarimus.
Praėjus trejiems metams po Rusijos invazijos, Europa nė iš tolo nepadidino karinių išlaidų. Ji įstrigusi pasenusioje daugiašalių sutarčių ir bendrų vertybių pasaulėžiūroje.
Neatidėliotina Europos užduotis – iš naujo išmokti įgyti ir valdyti galią; ji turi būti pasirengusi susidurti su priešininkais, o kartais ir su draugais, įskaitant JAV. Užuot bailiai nusisukusi, ji turi objektyviai įvertinti grėsmę. Rusija yra karo mašina, turinti didžiulį branduolinių ginklų arsenalą, bet kartu ir vidutinio dydžio ekonomiką, kuri smunka.
Europa taip pat turi ne mažiau objektyviai įvertinti savo jėgas: nors jos augimas lėtas, Europa vis dar yra ekonomikos ir prekybos milžinė, turinti didelius talentų ir žinių rezervus.
Ji turi panaudoti šiuos išteklius, kad atgaivintų augimą, persiginkluotų ir įsitvirtintų.
Sugriežtinti embargą Rusijai, net jei JAV sušvelnins sankcijas
Artimiausiu metu Europai reikia vieno pasiuntinio, kuris kalbėtųsi su Ukraina, Rusija ir Amerika. Ji turėtų sugriežtinti savo embargą Rusijai, net jei JAV sušvelnins sankcijas.
Europa turėtų vienašališkai panaudoti 210 mlrd. eurų Rusijos grynųjų pinigų, įšaldytų Europos bankuose. Už šias lėšas būtų galima sumokėti Ukrainai, kad ji galėtų kovoti toliau arba apsiginkluoti, nes JAV lėšos mažėja.
Būtina didžiulė gynybos mobilizacija
Europa negali pasikliauti JAV, ji turi turėti savo sunkiasvorius lėktuvus, logistiką, sekimą – viską. Reikia pradėti derybas dėl to, kaip Didžioji Britanija ir Prancūzija galėtų panaudoti savo branduolinius ginklus žemynui apsaugoti.
Visa tai brangiai kainuos. Išlaidos gynybai turės išaugti iki 4-5 proc. BVP, kas buvo įprasta Šaltojo karo metais.
Didesnės išlaidos gynybai, ypač jei dalis jų bus išleista amerikiečių ginklams, gali įtikinti D. Trumpą likti NATO, tačiau dabar reikia manyti, kad JAV parama nėra garantuota.
Norint sumokėti už šį apginklavimą, reikės fiskalinės revoliucijos. Naujam tikslui pasiekti reikės papildomų išlaidų, siekiančių iki 300 mlrd. eurų per metus.
Dalis šios sumos turi būti skiriama išleidžiant daugiau bendrų ir individualių skolos vertybinių popierių. Norėdama tai padengti, Europa turės mažinti gerovę: Angela Merkel, buvusi Vokietijos kanclerė, sakydavo, kad Europoje gyvena 7 proc. pasaulio gyventojų, ji sukuria 25 proc. pasaulio BVP, bet patiria 50 proc. socialinių išlaidų.
Nauja senojo žemyno svajonė
V. Putino, o dabar ir D. Trumpo sukeltas košmaras galiausiai gali priversti Europą pakeisti savo organizuotumą. Jos pedantiškas apsėdimas procesais ir grupėmis, įskaitant euro zoną, ES ir daugelį kitų, lėtina sprendimų priėmimą, praleidžia tokius svarbius veikėjus kaip Didžioji Britanija ir suteikia svorio tokioms šalims kaip Vengrija, kuri nori sabotuoti Europos gynybą, arba Ispanija, kuri nesiryžta persiginkluoti.
Visa tai skamba neįtikėtinai. NATO buvo sėkmingiausias pasaulio aljansas: jo išnykimą sunku įsivaizduoti. Tačiau seni dalykai praėjo, viskas tapo nauja. Europa turi tai pripažinti, kol dar nevėlu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
