Tą akimirką, kai šis teroristų mikroautobusas rėžėsi į žmones, vos už kelių metrų bare savo gimtadienį šventė ir Londone gyvenantis Šarūnas. Keturiolikos lietuvių kompanija savo kailiu patyrė nenusakomą teroro siaubą. Tiesa, jie ne iškart suprato, kad jų gyvybei gresia mirtinas pavojus.
„Šventėme linksmai. Buvo jau tamsu, beveik 22 val., kai išgirdome nerealų, na, nerealų garsą. Toks garsas buvo, kad lyg ir bomba kažkokia sprogo. Ta prasme, garsas buvo nenusakomas. Pradėjo kristi plytos, stiklai ant mūsų. Ačiū dievui, kad stogelis buvo ištiestas prieš kokį pusvalandį, tai pataikė man į koją, draugui plyta pataikė į šoną. Aš iškišau galvą pažiūrėti kas atsitiko, žiūriu, kad mikroautobusas atsitrenkęs. Na, ir taip iš karto sakau, kokiu būdu jis čia sugebėjo atsitrenkti, kokiu idiotu reikia būti, kad tokią avariją padarytum?“, - pasakojo lietuvis.
Tačiau po kelių sekundžių Šarūnas suprato, kad tai – ne avarija, o blogiausias scenarijus, kokį tik galėtum įsivaizduoti.
„Pasuku galvą į dešinę – jau vienas iš tų teroristų, ta prasme, nušokęs į apačią jau pjausto žmones. Dar du atbėga. Na, ta prasme... ten aišku buvo, kaip pasakyti, sekundžių reikalas. Iškart bėgom slėptis į vidų. Bebėgdami ten, aišku, mėtėm viską, ką įmanoma, į juos. Nežinau, ten stiklines, kėdes, nežinau...“, - sakė Šarūnas Uzialo.
„Labai staigiai viskas įvyko, bet, jo, matėm ir visus tuos teroristus. Vienas iš jų buvo su „Arsenalo“ futbolo klubo „maikute“. Jie kažką rėkė. Tikrai negirdėjau „for Islam“ ar ten „Allahu Akbar“, bet rėkė jie kažką“, - prisiminė vyras.
Beveik visi restorano lankytojai, įskaitant ir Šarūną, pasislėpė virtuvėje. Anot 28-erių lietuvio, evakuacija buvo labai sklandi, o darbuotojai tikrai žinojo, kaip elgtis. Vos prieš dvi dienas iki atakos jie buvo apmokyti, kaip elgtis įsiveržus teroristams. Vis dėlto kadangi tvyrojo nenusakoma baimė, įkaitai ir patys griebėsi ginklų.
„Tai virtuvės visi šefai, virtuvės darbuotojai apsiginklavo peiliais, mes irgi patys visi griebėm, kas kam papuolė. Aš ten kažkokį metalinį pagalį susiradau, nežinau net pats iš kur. Ir ką... sulindę ten sėdėjome virtuvėje ir skambinėjome, aišku, emergency numeriu be sustojimo. Išgirdome šūvius, nes nematėme, kas vyksta lauke. Išgirdome šūvius. Na, galvoju, neduok dieve, jie ten šautuvus turi... tai ačiū dievui, ten buvo policija“, - pasidalijo vyras.
Užsibarikadavęs restorano virtuvėje lietuvis Šarūnas su kitais praleido apie pusvalandį. Paskui juos išvadavo pareigūnai. Vaikinas sako, kad tikras stebuklas, jog nė vienas iš keturiolikos lietuvių nenukentėjo.
Šarūnas sako, kad siaubinga šeštadienio naktis vis dar mintyse. Jam ir draugams sutrikęs miegas. Anot vaikino, Metropoliteno pareigūnai patarė visiems nukentėjusiems kreiptis į psichologus, nes tokiais atvejais dažniausiai pablogėja vėliau, atslūgus šokui. Vaikinas sako, kad nekantrauja grįžti į nelaimės vietą, kad padėkotų ir nuneštų gėlių baro darbuotojams, kurie be panikos gelbėjo jų gyvybes. Dauguma su Šarūnu gimtadienį šventusių lietuvių dar neatgavo savo piniginių, telefonų, dokumentų. Jie taip ir liko teroristų kelyje pasitaikiusiame bare. Vis dėlto vaikinas sako, kad ši žiauri patirtis draugus tik dar labiau suartino.
Pasakojimą žiūrėkite vaizdo įraše.
