Mumbajuje teroristai įvykdė beprecedentį aktą savo užmoju, neįprastumu ir sudėtingumu. Į jį pasaulis turėtų atsakyti
ryžtingais veiksmais, o ne slėptis už Indijos kariškių nugarų.
Skelbiama, kad dar vasarį Indijos žvalgyba buvo gavusi informacijos, jog Pakistano grupuotė „Lashkar-e-Taiba“ planuoja ataką prieš penkių žvaigždučių viešbučius ir kad užpuolikai atplauks laivu. Lapkričio 18 dieną žvalgybininkai, pasiklausę minėtos grupuotės vado telefoninio pokalbio, kuriame nuskambėjo žodžiai, kad „krovinys jau pakeliui“, perspėjo Indijos karinį laivyną ir pakrančių apsaugą. Tačiau tai nepadėjo, nes vargu, ar tą kruopščiai parengtą ataką prieš Indijos finansų centrą galima priskirti vien tik nesibaigiančiam Indijos ir Pakistano konfliktui.
Stebina užmojai
Metodai, kuriais teroristai pasinaudojo Mumbajuje, nusikalstamame pasaulyje nėra nauji. Tačiau tai, kas vyko Indijoje yra jau naujos kokybės ir masto veiksmai. Ne vieną kartą buvo paimti įkaitai, o į civilius žmones šaudyta iš kulkosvaidžių, tačiau dar niekur dėl to nebuvo sukeltas toks didžiulis ir ilgai trunkantis chaosas.
Indijos valdžiai teko mesti į kovą elitinius dalinius, išmokytus atremti karines atakas. Todėl šia prasme Mumbajaus įvykius galima vertinti kaip indiškąjį Rugsėjo 11-osios variantą. Ne tik apžvalgininkai, bet ir politikai bijo, kad Mumbajaus modelis gali įkvėpti teroristus imtis panašių atakų ir kitų valstybių didmiesčiuose.
Ne mažesnį pavojų kelia ir teroristų anonimiškumas. Indijos visuomenės istorinė patirtis ir mentalitetas iš karto šią kruviną akciją priskyrė pakistaniečiams. Tačiau įtempti dviejų branduolinių valstybių santykiai gali sukelti pavojų ne tik tame Azijos regione, bet ir pasaulyje. Verta gerai išnagrinėti versiją, kad ataka Mumbajuje buvo puolimas prieš Vakarų civilizacijos simbolius. Tai, kad tarp užpultų objektų buvo viešbučiai, kur dažniausiai apsistoja užsienio turistai bei Mumbajaus Žydų kultūros ir religijos centras, rodo, jog teroristai nesiekė vien pagąsdinti Indijos gyventojus.
Tikslas - įbauginti pasaulį
Nors iki šiol nėra aišku, kas konkrečiai suplanavo ir perengė šį antpuolį, žinoma, kas tapo jo aukomis. Tad realiausia jo priežastimi reikėtų laikyti - globalizaciją, nes dėl masiško keliavimo po pasaulį, kiekvienas gali tapti užpuolikų auka. Taip mano ir Madrido merė Esperanza Aguirre, kuri gyveno užgrobtame viešbutyje „Oberoi“ ir kurią pavyko sėkmingai išlaisvinti. Svarbiausia yra tai, kad teroristai vėl norėjo įbauginti visą pasaulį, kuris įdėmiai sekė įvykius Mumbajuje savo televizorių ekranuose. Tai rodo, kad Indijoje atsirado jėga, kuri paskelbė karą laisvei.
Tokiam pavojui turi pasipriešinti visas Vakarų pasaulis, nesvarbu, kokios yra atskirų valstybių politinės nuostatos. Tačiau net išrinktasis JAV prezidentas Barackas Obama, kuris žadėjo nutraukti plataus mąsto George‘o W.Busho pradėtą karinę doktriną prieš terorizmą, iš tiesų gali turėti labai nedidelę manevro laisvę. Po užpuolimo Mumbajuje jo patarėjai jau kalbėjo apie terorizmo „neutralizavimą ir sunaikinimą“ naudodami tokią pačią retoriką kaip ir pasitraukianti JAV administracija, kurios vadovas G.W.Bushas nedelsdamas pasiuntė valstybės sekretorę Condoleezza Rice į Indiją, kad pademonstruotų solidarumą su Deliu po Mumbajuje įvykdytų teroro aktų.
Šiandien ankstesnė B.Obamos pozicija, t. y. gražūs žodžiai apie taikius veiksmus, nieko gera nežada. Gerai, kad tą supranta vis daugiau valstybių vadovų, suvokiančių, kad su visokio plauko teroristais reikia kovoti ne tik Afganistane ir Indijos vandenyne.
