Pasaulis gana santūriai – smerkdamas, tačiau skeptiškai – vertina Šiaurės Korėjoje įvykdytus branduolinių bombų bandymus. Tokie testai, aišku, gauna negatyvų įvertinimą, tačiau tokios panikos, kaip neseniai įvykdytas vandenilinės bombos bandymas, nesulaukia.
Kuo skiriasi vandenilinė bomba nuo branduolinės ir kokią grėsmę ji neša, aiškinosi „The Independent“
Tiek atominė tiek vandenilinė bombos yra priskiriamos prie branduolinių ginklų klasės, tačiau jų veikimas yra kiek skirtingas.
Atominės bombos sprogimo metu energija išsiskiria atomo branduolio skilimo metu, vandenilinėje bomboje vyksta lengvųjų elementų branduolinė sintezė į sunkiuosius, kurios metu išsiskiria milžiniškas energijos kiekis.
Vandenilinė, arba termobranduolinė, bomba yra techniškai labiau pažengusi, sprogimo galia daugelį kartų viršija atominės ir apribota ji tik turimų komponentų kiekiu.
Pavyzdžiui, SSRS buvo įvykdytas pačios galingiausios istorijoje termobranduolinės „Caro bombos“ bandymas Naujosios Žemės. Sprogmens galia buvo 58,6 megatonos, tuomet sprogimo banga trissyk apskriejo Žemę, o 700 km spinduliu nuo epicentro išmirė visa kas gyva.
Būtent todėl pasaulio lyderiai yra sunerimę dėl Šiaurės Korėjos vandenilinės bombos bandymų. Tokios galios ginklas šios šalies arsenale keltų pavojų visiems. Ekspertai dar nėra įsitikinę dėl to, ar iš bandymas iš tiesų įvyko, ir ar jis buvo sėkmingas, tačiau dėl vieno – Šiaurės Korėjos technologinio proveržio, jie sutinka.
„Iš tiesų tai priversti veikti atominę bombą nėra taip paprasta. Galimybės, kad ji nesuveiks reikiamu momentu yra didesnės, negu kad suveiks. Negana to, jeigu Šiaurės Korėjos bandymai buvo sėkmingi, tai reiškia, kad jie pasiekė naują technologinį lygį ir gali savo technologijas naudoti kariniais tikslais. Kitais žodžiais tariant, tai kas susiję su branduolinėmis technologijomis, jie dabar sėdi ant vienos sofos su didžiaisiais vaikinais“, – mano buvęs Didžiosios Britanijos karališkojo gynybos tyrimų instituto (RUSI) direktorius Michaelas Clarckas.
Vandenilinė bomba yra mažesnė įprastos atominės, ją paprasčiau sutalpinti raketų kovinėje galvutėje. O efektas nuo termobranduolinio sprogimo, anot M. Clarcko, kur kas įspūdingesnis: „Atominio sprogimo galia yra kelios megatonos, o vandenilinės bombos – tris-keturis kartus galingesnė. Tai yra kalbame apie 50-60 megatonų galios sprogimą, o gal ir daugiau. Tokio sprogimo bandymo sėkmė priklauso nuo vietovės“
Ar pasaulis pavojuje?
Ar tai reiškia, kad virš pasaulio iškilo nauja grėsmė, apie kurią mes nieko nežinojome? Kiek pavojingesnė tapo Šiaurės Korėja?
„Didelės strateginės reikšmės nėra. Paprasčiausiai Šiaurės Korėja išmoko daryti termobranduolinius ginklus, kaip ir daugelis kitų šalių, turinčių branduolinį potencialą. Dabar ji turi tą patį, – mano M. Clarckas. – Pavojus yra ne tame, kokios galios bandymą jie atliko, o jų galimybėje panaudoti šią technologiją kariniais tikslais: raketų kovinių galvučių ar iš lėktuvo išmetamos bombos pavidalu.“
„Bet koks sprogimas, po kurio seka 5,1 balo žemės drebėjimas – pavojingas. Toks sprogimas (kokį įvykdė Šiaurės Korėja, – red. past.) gali nuo žemės paviršiaus ištrinti visą miestą, ir tai verčia sunerimti“, – „BBC“ pasakojo buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius KLDR Johnas Everardas.
J. Everardas Šiaurės Korėjoje praleido du metus. Savo vertinimus jis grindžia asmeniniais įspūdžiais ir mano, kad KLDR vadovybė gali rimtai svarstyti branduolinio ginklo panaudojimo galimybę. Šį įsitikinimą jis grindžia tuo, kad šiaurės korėjiečiai jaučiasi esantys aukos, nesuprastais ir yra įsitikinę, kad „išorėje“ juos priima priešiškai.
„Pas šiaurės korėjiečius yra gerai išvystyta karo dvasia, ir jie greičiau rinksis žūti mūšyje, negu leis save praryti Pietų Korėjai ar sutars žaisti pagal taisykles, primestas tam tikrų taikos sutarčių pavidalu“, – mano diplomatas.
Pasaulyje užtenka šalių, kurios nuolat didina savo branduolinį arsenalą, yra ir tos, kurios atvirkščiai, kviečia daryti viską nusiginklavimo labui. Abiem atvejais daugelio šalių lyderių yra įsitikinę, kad branduolinį karą galėtų pradėti tik psichopatas, nes taip būtų sunaikintas ir pirmasis nuspaudęs mygtuką.
Tačiau Johnas Everardas nėra įsitikinęs, kad šiaurės korėjiečiai mano taip pat.
„Šiaurės Korėjoje yra sukurta gynybinė tunelių sistema, palyginti su kuria Tora Bora (tunelių ir požeminių įtvirtinimų sistema Afganistane – red. past.) atrodo vaikiška smėlio dėže. Jeigu jie įsitikinę tuo, kad galės savo tuneliuose pasislėpti ir pralaukti ten branduolinį sprogimą, tokio smūgio pavojus išlieka“, – tikina ekspertas.
Kas turi termobranduolinę bombą?
JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija – turi ir neslepia.
Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas – turėjo, tačiau atsisakė.
Indija, Izraelis, Pakistanas – gali turėti, tačiau nepripažįsta.
Korėjos liaudies demokratinė respublika – tikina, kad turi.
