„Ne, nesame suinteresuoti įgyti branduolinių ginklų, nes turime labai aiškų savo aukščiausiojo lyderio religinį verdiktą, draudžiantį branduolinius ginklus“, – sakė diplomatas televizijos PBS laidai „NewsHour“.
Jis pridūrė, kad kad Irano gynybos doktrinoje nenumatytas tokių ginklų panaudojimas, „todėl mes ir nenorime jų turėti“.
„Esame [branduolinių ginklų] neplatinimo sutarties dalyviai ir pasirašydami JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą) pareiškėme, kad Iranas neturės branduolinių ginklų“, – pabrėžė M. Takhtas Ravanchi, komentuodamas Teherano sprendimą nebevykdyti kai kurių įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2015-ųjų daugiašalį branduolinį susitarimą.
Jis paaiškino: „Tuo pat metu JCPOA yra sandoris. Tai buvo lošimas: kurį laiką darėme savo darbą, beveik nieko negaudami mainais. Deja, partneriai europiečiai, turėję suteikti mums naudos pagal branduolinę sutartį, nesiėmė atitinkamų veiksmų“.
„Jei Iranas gaus naudos iš šio susitarimo, pradėsime ir vėl visavertiškai jį įgyvendinti“, – sakė Irano pasiuntinys.
Iranas sekmadienį pranešė, kad šalis nebesilaikys jokių 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų. Tokį žingsnį Iranas žengė Jungtinėms Valstijoms praėjusią savaitę nukovus įtakingą šalies generolą Qasemą Soleimani.
2015-ųjų branduolinį susitarimą su Iranu sudarė penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės (JK, Prancūzija, Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos), taip pat Vokietija. Pagal šį paktą Teheranui buvo atšauktos sankcijos mainais į jo branduolinės programos apribojimus, kuriais siekta užkirsti kelią šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.
Tačiau 2018 metų gegužę branduolinė sutartis pakibo ant plauko, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie savo pasitraukimą ir sugrąžino Iranui sankcijas. Iranas savo ruožtu nustojo vykdyti dalį pagal branduolinį susitarimą prisiimtų įsipareigojimų.
