Rusija, Turkija ir Iranas pastaraisiais metais susitikdavo aptarti Sirijos klausimo vadinamojo Astanos taikos proceso, kuriuo siekiama užbaigti ilgiau nei 11 metų trunkantį konfliktą šioje arabų šalyje, rėmuose.
Rusija ir Iranas Sirijos pilietiniame kare palaiko Damasko režimą, o Turkija remia sukilėlius.
Antradienio viršūnių susitikimas rengiamas Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pagrasino pradėti naują puolimą Sirijos šiaurėje prieš kurdų kovotojus.
Iranas, kurio prezidentas Ebrahimas Raisi rengia šį susitikimą, jau įspėjo, kad bet kokie Turkijos kariniai veiksmai Sirijoje gali „destabilizuoti regioną“.
Per viršūnių susitikimą Teherane R. T. Erdoganas taip pat galės pirmą kartą akis į akį susitikti su V. Putinu nuo tada, kai Rusija vasario gale užpuolė Ukrainą.
Turkijos prezidentas pastaraisiais mėnesiais nekart siūlėsi susitikti su Rusijos vadovu, siekdamas padėti sumažinti karo sukeltą pasaulinę įtampą.
„Šio viršūnių susitikimo laikas nėra atsitiktinis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos analitikas Vladimiras Sotnikovas.
„Turkija nori surengti „specialiąją operaciją“ Sirijoje, kaip Rusija vykdo „specialiąją operaciją“ Ukrainoje“, – sakė jis.
Nuo 2016 metų Turkija rengia atakas Sirijoje, taikydamasi į kurdų kovotojus, taip pat džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ narius ir Sirijos prezidentui Basharui al Assadui lojalias pajėgas.
Žalia šviesa?
R. T. Erdogano planuojamas karinis puolimas nukreiptas prieš kurdų kovotojus, kuriuos Ankara laiko „teroristais“.
Tarp jų yra ir JAV remiami Sirijos kurdų Liaudies apsaugos daliniai (YPG), kurie buvo itin svarbūs tarptautinės koalicijos sąjungininkai kovojant su „Islamo valstybe“ .
Ankara baiminasi, kad gausios kurdų pajėgos pasienyje su Sirija padrąsins uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kuri nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, jau pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių.
Sirijos vyriausybė ne kartą pasmerkė Turkijos grasinimus surengti naują invaziją.
Analitinio centro „Carnegie Europe“ vizituojantis mokslininkas Sinanas Ulgenas (Sinanas Ilgenas), kuris specializuojasi Turkijos užsienio politikos srityje, sakė, kad Ankara, prieš pradėdama operaciją, nori gauti Rusijos ir Irano sutikimą.
„Tai ypač svarbu, nes du galimi taikiniai yra Rusijos kontroliuojami regionai, o Turkija nori turėti galimybę naudotis oro erdve... rizikai sumažinti“, – sakė jis.
Iranas „taip pat netiesiogiai veikia regione per savo kontroliuojamas šiitų sukarintas grupuotes“, sakė S. Ulgenas.
Galiausiai R. T. Erdoganas tikisi, kad V. Putinas ir E. Raisi uždegs jam „žalią šviesą“, pridūrė jis.
Rusija jau išreiškė viltį, kad Turkija „susilaikys“ nuo puolimo Sirijoje.
Iranas, kurio užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas pastarosiomis savaitėmis apsilankė ir Ankaroje, ir Damaske, taip pat ragino elgtis atsargiai.
„Destabilizuojantis elementas“
Praėjusio mėnesio pabaigoje Irano diplomatijos vadovas Ankaroje sakė, jog „mes suprantame, kad... galbūt gali prireikti specialios operacijos“.
„Turkijos saugumo problemos turi būti sprendžiamos visapusiškai ir nuolat“, – tąsyk kalbėjo jis.
Po kelių dienų H. Amiras-Abdollahianas Damaske pareiškė, kad Turkijos kariniai veiksmai Sirijoje „būtų destabilizuojantis elementas regione“.
Su YPG susijusių Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) vyriausiasis vadas Mazloumas Abdi paragino Rusiją ir Iraną sulaikyti Turkiją.
„Tikimės, kad (atakų) nebus ir kad nuo kurdų... nebus nusigręžta per didžiųjų valstybių derybas“, – sakė jis.
SDF perspėjo, kad Ankaros invazija pakenktų pastangoms kovoti su „Islamo valstybės“ džihadistais Sirijos šiaurės rytuose.
Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Newlines Institute“ ekspertas Nicholas Heras sakė, kad Iranas ir Rusija „nori užkirsti kelią dar vienai Turkijos karinei kampanijai Sirijoje“.
„Iranas stiprina savo pozicijas Alepe ir aplink jį, o tai kelia susirūpinimą Turkijai. Tuo metu Rusija visais atžvilgiais užleidžia Iranui pozicijas visoje Sirijoje“, – pridūrė jis.
Pasak Irano politikos analitiko Ahmado Zeidabadi, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tarp Maskvos, Teherano ir Ankaros atsirado „naujų nesutarimų“.
Šis faktas ir „neaiški ateitis“ reiškia, kad trys lyderiai stengsis „suderinti“ savo pozicijas dėl Sirijos, kad išvengtų tolesnės įtampos, sakė jis.