„Pateikiau atsistatydinimą kaip Sakartvelo ambasadorė Lietuvoje, – šeštadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ pranešė diplomatė. – Garbė ir privilegija buvo tarnauti savo šalies nacionaliniams interesams daugiau nei dešimtmetį bei nuolankiai prisidėti prie jos suverenumo ir teritorinio vientisumo, kuris eina ranka rankon su euroatlantine užduotimi. Sakartvelas yra Europa!“
Ją penktadienį iškvietusi Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) išreiškė „kartų nusivylimą“ dėl Pietų Kaukazo šalies sprendimo vienašališkai ketveriems metams įšaldyti stojimo derybas su ES.
Buvusi sovietinė šalis 2023 metų gruodį oficialiai įgijo ES kandidatės statusą. Šiam siekiui, apklausų duomenimis, pritaria 80 proc. gyventojų. Tačiau Briuselis įšaldė Sakartvelo stojimo procesą, kol Tbilisis nesiims konkrečių veiksmų, kad pašalintų tai, kas laikoma tolimu nuo demokratijos.
Ministro pirmininko Iraklio Kobachidzės pareiškimas, kad Sakartvelas nesieks pradėti stojimo derybų su Europos Sąjunga iki 2028 metų pabaigos, šalyje sukėlė įnirtingą opozicijos reakciją ir jau kelias dienas trunkančius protestus.
I. Kobachidzė apie tai pranešė praėjus kelioms valandoms po to, kai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria atsisakoma pripažinti Sakartvelo visuotinių rinkimų rezultatus.
Paskutiniais Sakartvelo duomenimis, protestų metu šeštadienio naktį už „nepaklusimą teisėtiems policijos nurodymams ir nedidelį chuliganizmą“ buvo sulaikyti 107 žmonės. Akcijos metu policija prieš protestuotojus ir žurnalistus panaudojo gumines kulkas, ašarines dujas ir vandens patrankas.
Juodosios jūros valstybę neramumai krečia nuo tada, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė pergalę spalio 26 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose, kurie, proeuropietiškos opozicijos teigimu, buvo suklastoti.
