Marius Eidukonis
Kai Lietuvos gyventojai sprendė, ką dar penkerius metus norėtų matyti Prezidento poste, neramumų krečiamoje Ukrainoje Donecko ir Luhansko gyventojai dalyvavo referendumuose dėl regionų nepriklausomybės nuo valdžios Kijeve.
Rinkimų farsas
Jau ankstyvą pirmadienio rytą prorusiški separatistai paskelbė, kad rinkėjai rytinėje Ukrainoje absoliučia dauguma parėmė regiono nepriklausomybę. Anot sukilėlių rinkimų komisijos, 89 proc. rinkėjų pasisakė už Donecko srities savivaldą. Centrinis rinkimų komitetas (CRK) paskelbė, kad už regiono federalizaciją pasisakė beveik 96 proc. rinkėjų. Pasak (CRK) atstovo, Luhanske rinkėjų aktyvumas buvo 70 proc., o Luhansko srityje – 81 proc. Abiejuose regionuose gyvena 7 mln. žmonių, o visoje Ukrainoje – 46 mln. gyventojų. Kijevas šį balsavimą pavadino kriminaliniu farsu, neturinčiu teisinės galios. Pasak jo, šį referendumą organizavo ir finansavo Kremlius.
Vakarai taip pat nepripažįsta referendumo ir būgštauja, kad šie ginčijami balsavimai gali paspartinti buvusios sovietinės respublikos subyrėjimą ir išprovokuoti pilietinį karą rytiniame Europos pakraštyje.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas savo oficialioje „Twitter“ paskyroje rašė, kad duomenys iš suklastotų referendumų Rytų Ukrainoje veikiausiai bus suklastoti ir nebus jokių galimybių sužinoti, kiek žmonių juose dalyvavo. Nepriklausomi šaltiniai balsavimo rezultatų negali patvirtinti, nes sukilėliai neleido užsienio žiniasklaidai stebėti balsų skaičiavimo. Referendumas taip pat vyko nedalyvaujant nešališkiems stebėtojams, rinkėjų sąrašai buvo nepilni, be to, buvo galima balsuoti ne vieną kartą.
Ne visi prorusiški
Visgi Rytų Ukrainoje yra drąsiai besipriešinanačiųjų separatistų tikslams. Mažame Svatovės miestelyje virš administracijos pastatų vis dar plevėsuoja Ukrainos vėliava. 48 metų miestelio meras Jevhenas Rybalka pasakojo, kodėl jo miestelis, nepaisydamas ginkluotų banditų grasinimų, boikotavo referendumą. „Mano pareiga yra gerbti Ukrainos įstatymus. Žmonės privalo turėti teisę reikšti savo nuomonę pagal teisinį reglamentavimą. Taip nėra šio „referendumo“ atveju“, – sakė meras, kuris šiame poste pradėjo dirbti 2010 m.
Praėjusią savaitę iš Luhansko buvo atvykę maždaug 40 ginkluotų vyrų paaiškinti „būtinybės“ surengti balsavimą Svatove, esančiame vos už 60 km nuo Rusijos sienos. J.Rybalka atsisakė nusileisti net tada, kai ginkluoti vyrai atvyko antrą kartą bandyti priversti jį persigalvoti.
Svatovės meras gali jaustis užtikrintas, nes visai netoli šio miestelio yra du Ukrainos armijos patikrinimo postai, kuriuos gina tankai, šarvuočiai ir net priešlėktuviniai pabūklai. Be šios Kijevo paramos, mero dispozicijoje taip pat yra maždaug 500 savanorių, ginkluotų, bent jau oficialiai, tik medžiokliniais šautuvais. „Dauguma žmonių regione aplink Svatovę nori vieningos Ukrainos ir nepritaria separatizmui. Prisidėjusieji prie mūsų savigynos operacijos yra patriotai, kurie norėjo gintis nuo ginkluotų vyrų, atvykstančių iš kitur“, – sakė J.Rybalka.
Stiprins ryšius
Išsyk po neteisėtų referendumų ES užsienio reikalų ministrai susirinko į posėdį Briuselyje. Europos Bendrijos atstovai pažadėjo imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant Ukrainos krizę ir pagrasino Rusijai naujomis griežtesnėmis sankcijomis. Vienas aukščiausių Bendrijos pareigūnų, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy’us pirmadienį pirmą kartą per jau ne vieną mėnesį trunkančią krizę lankėsi Kijeve ir susitiko su laikinąja Ukrainos vyriausybe. Antradienį su ES užsienio reikalų ministrai susitiko ir laikinasis Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.
Per susitikimą planuojama skirti 11 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą, kuris turėtų padėti stabilizuoti šalies ekonomiką. Šį pažadą ES davė dar kovą, kai su Ukraina pasirašė politinę asociacijos sutarties dalį. Be to, Briuselyje svarstoma, kaip užtikrinti dujų tiekimą Ukrainai po to, kai Rusija, kuri yra pagrindinė dujų tiekėja, smarkiai padidino jų kainas ir pareikalavo, kad Kijevas nedelsdamas padengtų milijardų dolerių įsiskolinimą už dujas.
