Šios pertraukos, vadinamos mažomis akademinėmis atostogomis arba pertraukomis nuo darbo, apima tiek išėjimą iš darbo, tiek atostogas, tiek tiesiog nuotolinį darbą kitoje vietoje. Nors tai nėra visiškai nauja sąvoka, dėl pandemijos sukeltų sukrėtimų profesiniame gyvenime pastebimai padaugėjo žmonių, kurie abejoja, ar tikrai nori dirbti taip, kaip anksčiau.
Kodėl darbuotojai renkasi mini atostogas?
Detroito (JAV) priemiestyje gyvenantis viešųjų ryšių specialistas Barry Kluczykas jau seniai norėjo daugiau laiko praleisti Sietle.
Tačiau tik tada, kai COVID-19 jį pastūmėjo dirbti visiškai nuotoliniu būdu, jis pajuto galįs ten praleisti mėnesį kartu su žmona ir dukra.
„Gaila, kad to nepadarėme anksčiau“, – sakė jis.
Barrio Kluczyko šeima taip džiaugėsi poilsiu, kad 2022 m. jie dar kartą išvyko mini atostogų į Portlandą, Meino valstiją.
Vis daugiau įmonių siūlo pertraukas kaip nebrangų būdą spręsti darbuotojų išsekimo problemą, sako Vašingtono universiteto vadybos ir organizavimo docentė Kira Schrabram.
Ji yra viena iš projekto „Sabbatical Project“, kuriuo siekiama sukurti „žmogiškesnį santykį su darbu“ skatinant ilgesnes atostogas, vadovių.
„Įmonės pradeda suvokti, kad perdegimas yra problema“, – sako ji.
Amerikiečių požiūris į laisvalaikį labai skiriasi nuo europiečių, kurie linkę labiau vertinti atostogas ir poilsį, sako vokietė K. Schrabram.
Keičiasi išankstinis požiūris į ilgesnes keliones
Roshida Dowe pasinaudojo staiga atsiradusiu laisvu laiku, kai buvo atleista iš darbo. Ji norėjo pailsėti prieš ieškodama kito darbo ir nustebo, kiek daug žmonių klausinėjo, kaip ji gali sau leisti pailsėti ir keliauti.
Todėl ji nusprendė išbandyti save „karjeros pertraukos trenerės“ pozicijoje.
R. Dowe bendradarbiavo su Stephanie Perry – specialiste, padedančia juodaodėms moterims pristabdyti karjerą arba persikelti į užsienį. Jos pradėjo rengti „ExodUS Summit“ – virtualią konferenciją ir bendruomenę, skirtą juodaodėms moterims, „norinčioms parengti savo laisvės nuo vietos, finansinės laisvės ir (arba) laiko laisvės planą“.
Moterys kviečiasi ekspertus, kad šie papasakotų apie praktinius su ilgesnėmis kelionėmis susijusius klausimus, tokius kaip finansai, saugumas ir sveikatos priežiūra, taip pat kalbama ir apie filosofines temas, pavyzdžiui, apie poilsio vertę ir iš kartos į kartą sekančių traumų atsikratymą.
„Kai konsultuoju moteris, norinčias pasiimti akademines atostogas, svarbiausias dalykas, kurio jos ieško, yra leidimas“, – sako R. Dowe, kuri persikėlė į Meksiką, kad iš naujo atrastų savo gyvenimą.
Ji sako, kad labai svarbu parodyti moteris, kurios leidžiasi į ilgesnes keliones, nes „daugelis iš mūsų nėra atviros galimybėms, kurių anksčiau mums niekas neparodė“.
S. Perry pati tai patyrė, kai 2014 m. išvyko atostogauti į Braziliją ir susipažino su jos nakvynės namuose apsistojusiais žmonėmis, kurie keliavo ne kelias dienas, o mėnesius.
„Tikrai maniau, kad žmonės, kurie keliauja ilgą laiką, yra laimės kūdikiai“, – sako S. Perry.
Ji tyrinėjo biudžetines keliones ir rado žmonių, kurie keliauja už 40 dolerių (37 eurus) per dieną.
Kaip taupiai praleisti metus atostogaujant
Kaina yra dažna kliūtis, su kuria susiduria žmonės, svarstantys apie atostogas, tačiau, pasak S. Perry, yra kūrybiškų būdų, kaip tai apeiti.
„Dėl namų priežiūros galiu dirbti labai mažai ir labai daug keliauti“, – sako ji.
Moteris veda internetines pamokas keliautojams, norintiems pradėti dirbti namų tvarkytojais.
Be to, tokiose svetainėse kaip HomeExchange, Homelink ir Holiday Swap galima rasti keliautojų, kurie norėtų keistis namais.
Ashley Graham padarė pertrauką nuo darbo Vašingtone ne pelno siekiančioje organizacijoje ir suplanavo savo kelionę po Pietus. Pakeliui ji aplankė draugus, pas kuriuos ji galėjo nemokamai apsistoti.
„Tai buvo puikus būdas užmegzti ryšį su savo ankstesniu gyvenimu“, – sako A. Graham, kuri vėliau persikraustė į Naująjį Orleaną, įsimylėjusi šį miestą per savo atostogas.
Kai mini atostogos tampa gyvenimo būdu
Ericas Rewitzeris ir Annie Galvin paskyrė du savo San Francisko meno galerijos darbuotojus atsakingais asmenimis, kad patys galėtų praleisti vasarą Prancūzijoje ir Airijoje.
„Tai buvo siaubinga, – sako E. Rewitzeris, kuris save apibūdina kaip darboholiką ir kontrolės maniaką. – Tai buvo didžiulis pasitikėjimo išbandymas“.
Grįžęs į San Franciską, E. Rewitzeris į gimtąjį miestą pažvelgė kitaip. Jis jautė, kad jo gyvenimas buvo išbalansuotas: per daug darbo ir per mažai laiko gamtoje.
Šis perspektyvos pasikeitimas paskatino porą nusipirkti, kaip jie manė, savaitgalio namą Siera Nevados kalnuose.
Pandemijos metu uždarius galeriją, ji tapo jų nuolatiniais namais. Dabar jie vėl svarsto apie galimybę įsigyti studiją San Franciske.
„Viskas grįžta į tą pačią vietą – norą rizikuoti“, – sako E. Rewitzeris.
Gregory Du Boisas, vieną kartą nutraukęs studijas koledže ir pradėjęs dirbti slidininku Veile (Kolorado valstija), nusprendė imti trumpas akademines atostogas per visą karjerą IT srityje.
Kiekvieną kartą pradėjęs dirbti naujame darbe jis derėjosi dėl ilgesnių atostogų, aiškindamas savo vadovams, kad, norėdamas dirbti geriausiai, jis turi daryti pertraukas, kad įgautų jėgų.
„Tai toks gyvenimo būdas, kad beveik negalvoju apie tai kaip apie kūrybines atostogas. Man tai – dvasinis atsinaujinimas.“, – sako Gregory Du Boisas, dabar jau išėjęs į pensiją ir dirbantis gyvenimo būdo treneriu Sedonoje, Arizonos valstijoje.
