To istorinio laikotarpio metu, kai gyvenimo trukmė tebuvo nuo 25 iki 40 metų, tamplieriai itin dažnai gyveno dukart ilgiau: 70 metų nebuvo retenybė, rašoma straipsnyje.
„Visiškai akivaizdu, kad ilgaamžiškumo priežastimi buvo jų neįprastas gyvenimo būdas, visų pirma – mitybos sistema“, – mano skubiosios medicinos pagalbos skyriaus Romos „Gemelli“ poliklinikoje direktorius Francesco Franceschi.
Tamplierių ordino atstovai, aiškina F. Franceschi, vadovavosi tokiu gyvenimo būdu, maitinimosi ir higienos taisyklėmis, kurios buvo aprašytas dar „lotynų bažnytinėse taisyklėse“. Mėsa buvo pakeista žuvimi, žalumynais ir daržovėmis, ankštiniais augalais, galingais natūraliais biotikais ir natūralia aplinka gerosioms žarnyno bakterijoms.
Palyginus su savo amžininkais tamplieriai vartojo mažiau riebalų, o tai mažino virškinamojo trakto auglių ir metabolinio sindromų tikimybę.
Ypatingą dėmesį tamplieriai skyrė produktų higienai ir kokybei. Jie maistą vartojo specialiose išvėdintose patalpose, ant švarių stalų ir privalėjo plautis rankas prieš maistą. Žmonėms, dirbusiems rankų darbą, buvo draudžiama paduoti maistą. Patys produktai buvo kruopščiai kontroliuojami, siekiant išvengti virusinių ar parazitų platinamų ligų.
F. Franceschi taip pat tikina, jog tamplieriai valgė žuvį, kurią patys ir veisė, nevalgė laukinių. Mėsa buvo gaunama tik iš Europos. Anot istorinių dokumentų, jie mėgo palmių vyną, į kurį būdavo įmaišomas kanapės minkštimas ir alavijas. Tokį vyną vartojo Šventojoje žemėje. Teigiama, kad gėrimai su mažu kiekiu alkoholio gali sumažinti trombų galimybę – kaip aspirinas, teigiama leidinyje. Be to, palmių vynas padėjo kovoti su parazitais ir vandenyje kirbėjusiais ligų sukėlėjais.
Maža to, tamplieriai gaivinosi citrinomis pagardintu vandeniu, todėl apsirūpindavo vitaminu C.
„Dieta ir tinkami įpročiai gali paaiškinti neįprastą tamplierių ilgaamžiškumą: jeigu tai teisybė, tai „mokytis iš praeities“ posakis yra kaip niekad vietoje“, – pažymėjo F. Francsechi.
