1989 m. birželio 4 d. Kinijos kariuomenė ir tankai jėga išsklaidė taikius protestus Pekino Tienanmeno aikštėje, žiauriai numalšindami savaites trukusias didžiules demonstracijas, per kurias buvo reikalaujama didesnių politinių laisvių. Praėjus dešimtmečiams, bet koks protestų paminėjimas Kinijoje kuo griežčiausiai cenzūruojamas.
Lai Ching-te pareiškimas dėl Tienanmeno paskelbtas po kelių savaičių, kai jis buvo inauguruotas prezidentu, o Kinija surengė karines pratybas aplink Taivaną, kurį laiko savo teritorija.
„Mes ir toliau sunkiai dirbsime, kad ši istorinė atmintis išliktų gyva ir paliestų visus, kuriems rūpi Kinijos demokratija, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Lai Ching-te. – Tai mums primena, kad pasiekti demokratiją ir laisvę nėra lengva, privalome (...) laisve atsakyti į autokratiją, drąsiai atremti autoritarizmo plėtrą“.
Per susidorojimą Tienanmeno aikštėje žuvo šimtai žmonių, kai kurie mano, kad žuvusiųjų skaičius viršijo tūkstantį. Pekinas tos nakties įvykius apibūdino kaip riaušes, kitur pasaulyje jie laikomi nekaltų žmonių, daugelis jų buvo studentai, žudynėmis. Šiandien dėl plataus masto cenzūros daugelis jaunų žmonių Kinijoje nežino apie 1989 m. įvykius.
Ankstų antradienio rytą Pekino aikštėje turistų grupės fotografavosi prie Kinijos įkūrėjo Mao Zedongo mauzoliejaus. Aikštę, kaip įprastai, akylai stebėjo saugumo pajėgos, policininkai buvo matyti ant kiekvieno kampo, vieni reguliavo eismą, kiti su žiūronais sekė praeivius.
